Liepos mėnesio nemokamas muziejų lankymo sekmadienis: ką pamatyti?

2026 m. liepos 26 d.

Vasarai įpusėjus ir liepoms nužydėjus, paskutinį mėnesio sekmadienį, liepos 26-ąją, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia vasaros įspūdžius papildyti meno patirtimi. LNDM padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje lankytojų laukia įspūdingos parodos.

Vilniuje – Andų molio skulptūros iš Kolumbijos, šviesos kanalai ir Caravaggio

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atverta paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Joje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatoma iš Kolumbijos atgabenta šioje šalyje išgarsėjusios keramikės ir skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba. Per daugiau nei šešis kūrybos dešimtmečius menininkė surengė daugiau nei dvidešimt asmeninių ir dalyvavo daugiau nei šimte grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse, tačiau Lietuvoje jos kūryba iki šiol menkai pažįstama. Tūkstančius kilometrų iš menininkės studijos Bogotoje atkeliavusioje kolekcijoje – ikikolumbinio meno įkvėptos skulptūros, atskleidžiančios savitą organiškų formų ir simbolių visatą. Menininkės darbuose pinasi gamtos įkvėpti motyvai – mėnuliai, plyšiai, upių vagos, įdubimai ir jų sąsajos, o kūryba išsiskiria vizionierišku mąstymu, ekspresija, vidine laisve, jautriu santykiu su medžiaga ir universalių žmogiškųjų patirčių refleksija.

Naujausia Nacionalinės dailės galerijos paroda – Aurelijos Maknytės „Kanalai“ – yra plačiausia iki šiol surengta menininkės kūrybos apžvalga, aprėpianti beveik tris dešimtmečius trunkančią jos meninę praktiką ir supažindinanti tiek su gerai žinomais, tiek iki šiol beveik nerodytais kūriniais. Viena svarbiausių ekspozicijos temų – šviesa. Didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje natūrali dienos šviesa susitinka su televizorių ekranų, elektros lempučių ir vaizdo projekcijų švytėjimu. Greta jos išryškėja ir kitos svarbios autorės kūrybos kryptys – archyvai, kolekcijos ir gamta. Dešimtmečius kauptos VHS kasetės, fotojuostos, skaidrės ir rasti objektai čia iš atminties saugyklų tampa meno kūriniais, o Nacionalinės dailės galerijos kiemelyje eksponuojami iš gamtinės aplinkos atkeliavę objektai pratęsia šį pasakojimą už muziejaus sienų.

Radvilų rūmų dailės muziejaus pietiniame korpuse eksponuojamas Michelangelo Merisi da Caravaggio, geriau žinomo kaip Caravaggio, šedevras „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, jau pakerėjęs Valdovų rūmų lankytojus. Kūrinys įkurdintas XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspozicijoje, religinėms pasijoms skirtoje jos dalyje, todėl jį galima išvysti greta panašaus laikotarpio italų, ispanų ir flamandų meistrų darbų, vaizduojančių stiprius dvasinius išgyvenimus. Pažintį su Caravaggio verta pratęsti apsilankius Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“, kurios centre – iš Ukrainos Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus atgabenta šiam meistrui priskiriama drobė.

Poilsiaujantiems prie jūros – mažiausi muziejaus lobiai ir egzotiškos katės

Palangos gintaro muziejaus parodoje „Maži ir gražūs“ pristatomi nedideli, bet savo istorijomis ir meistryste stebinantys eksponatai. Septyniose išmaniosiose vitrinose eksponuojami kūriniai kviečia įsižiūrėti į smulkiausias detales, o trimačiai skenuoti vaizdai leidžia iš arti tyrinėti objektų formas ir faktūras. Ši ekspozicija ragina sulėtinti žvilgsnį ir iš naujo apmąstyti, kaip atidžiai žiūrime į muziejų rinkinių vertybes.

Pamario galerijoje Juodkrantėje veikiančias dvi parodos jungia animalistiniai motyvai. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ dešimt liūtų ir dvidešimt trys katės tampa atspirties tašku pažvelgti į tautodailės ir profesionaliojo meno kūrinius kaip į glaudžiai susijusius, nors iš pirmo žvilgsnio skirtingus pasaulius. Vieni darbai kalba apie kasdienybės jaukumą ir švelnumą, kiti – apie jėgą, drąsą ir išskirtinumą. O žymaus skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ kuria egzotiško pajūrio nuotaiką, kurią papildo kiklopų, beždžionių, gorilų ir mėlynos paukštės skulptūros. Tačiau po lengva atostogų nuotaika slypi ironiškas žvilgsnis į grožio kultą ir nuolatinį siekį atitikti primestus tobulo gyvenimo vaizdinius.