(Ne)saugumo ribos

2026 m. gegužės 28 – rugsėjo 20 d.

Šiuolaikinis žmogus suvokia, kad nėra pajėgus nevaržomai plėstis aukštyn, tolyn ar žemyn. Nebegalime grįžti atgal į istoriją, kad suprastume veikimo šiame pasaulyje prielaidas ir pajustume erdvinių užkariavimų, ieškojimų ir klystkelių pobūdį (pasak Bruno Latouro, „visi jau mutavome to net nesuprasdami“). Dabarties valstybės autoritetą veikia geopolitinės įtakos, plėtojamos žemėje ir anapus jos, o signalais skrodžiamų nematomų sienų ir asmeninio saugumo reikšmės susipina. Realios, bet ne visada apčiuopiamos geografinės, meteorologinės ir nacionalinės ribos užsiteršia, nes žemiškąją tvarką naikina skaitmeninė. Ji taip pat daro įtaką biologiniam pasauliui ir skirtingoms jo etologijoms.

Nuo pat rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais įsisiūbavo pirmasis pasaulyje plataus masto dronų karas, taigi egzistencinio nerimo akimirkomis žmoniją kadaise guosdavęs dangus nejučia transformavosi į grėsmės sritį. Dezinformacijos pliūpsniais trikdomi socialinių tinklų kanalai dažnai tampa vienintele (ne)tiesiogine galimybe greitai susivokti konfliktiniuose įvykiuose. Margaritos Valionytės animacija užfiksavo stebėtojos suglumimą pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis. Menininkė aštriai pajuto ją prislėgusį žinių iš Ukrainos svorį, kai vieną dieną nepatikrintas „Telegramas“ ėmė pulsuoti neperskaitytų žinučių srautu (jų buvo tūkstančiai). Pralaidžią infosferą ir radijo eterio bangomis sklindančią propagandą primena prieš dešimtmetį pirmą sykį pristatytas ir šiandien atnaujintas kompleksinis Kristinos Inčiūraitės kūrinys. Apie sąmokslo teorijas pasakojantis buvusios šnipės balsas čia sujungiamas su Šaltojo karo metais užsienio šalims stebėti skirtu radioteleskopu ir kosminiais fantomais.

Karinės diversijos, skirtingose šalyse vykstantys išpuoliai prieš elektros infrastruktūrą skatina permąstyti pirminio elektros generatoriaus sampratą. Mindaugas Gapševičius sukonstravo prie kūno tvirtinamą elektronikos komponentų komplektą, gebantį tiekti nedidelį elektros energijos kiekį; asmeninės elektros srovės gali prireikti visai netrukus. Skaidros Trilupaitytės ir Tomo Andrijausko kalbinti dangaus ekspertai, remdamiesi asmenine patirtimi ir profesinėmis žiniomis, apmąsto neapčiuopiamus meteorologinių tyrimų objektus, vis dar švelnų Lietuvos klimatą ir nacionalinę oro erdvę. Matuodami atstumą iki kitų dangaus kūnų kažkurią akimirką priartėjame prie dar vieno ontologinio slenksčio (tai iliustruoja pastarųjų metų didžiųjų valstybių užmojai orbitoje). Mato Janušonio trinto grafito kūrinys atsiveria kaip bespalvės substancijos plyšys, pro kurį mintis skverbiasi link nepermatomos juodumos, absoliučiai nieko biologinei gyvybei nebesiūlančios tuštumos… Vis dėlto, ateičiai nutraukus visus saitus su praeitimi, iš popandeminės realybės išsilukštenęs trapusis laturiškas subjektas mėgina žengti tik pirmyn. Nesvarbu, kokie būtų to padariniai.

Skaidra Trilupaitytė

Kuratorė Skaidra Trilupaitytė

Menininkai: Mindaugas Gapševičius, Kristina Inčiūraitė, Matas Janušonis, Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, Margarita Valionytė

Architektė Sigita Simona Paplauskaitė

Grafikos dizaineris Marek Voida

Koordinatorius Nojus Kiznis

Prodiusuojantis architektas Aleksandras Kavaliauskas

Vertėja Raminta Bumbulytė

Redaktorė Ilona Čiužauskaitė

Organizatorius LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Dėkojame Vilniaus dailės akademijai