Edukaciniai projektai

„Savas muziejus“ – edukatorių iniciatyva, kviečianti specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir suaugusiuosius atrasti muziejų

 

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus edukatoriams 2022 metai buvo turtingi nepaprastų susitikimų, patirčių ir mokymosi. Šiais metais startavo unikalus muziejinės edukacijos projektas „Savas muziejus“, jungiantis visus aštuonis Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinius Vilniuje, Palangoje ir Klaipėdoje. Šio projekto tikslas – padidinti muziejaus siūlomų veiklų įvairovę ir prieinamumą specialiųjų poreikių turinčioms bei atskirtį patiriančioms auditorijoms. Projekto koncepcinė ašis – nuoroda į savą, asmeninį muziejų, kaip į vidinių patirčių, jausmų ir asmeninių kompetencijų buveinę. Tai kartu ir nuoroda, kad muziejus nuo šiol tampa savu, artimu dėl saugios ir pritaikytos aplinkos, patrauklių ir atliepiančių edukacinių paslaugų.

 

Radvilų rūmų dailės muziejaus edukacijos akimirkos. Organizatorių nuotrauka

Per šiuos įspūdžių kupinus metus buvo įvykdyta daugiau negu aštuoniasdešimt edukacinių susitikimų, dedikuotų lankytojams su intelekto ir fiziniais sutrikimais, akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, autizmo spektro sutrikimų bei kitų specialųjų poreikių turintiesiems. Kaip pastebėjo viena projekto bendradarbių, partnerių, VšĮ Paramos vaikams centro psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė, apsilankymas muziejuje gali būti įdomi, jaudinanti ir transformuojanti patirtis. Tačiau vaikams, turintiems raidos iššūkių, aplink esančių žmonių kiekis, stimulų gausa ir taisyklės, kurių visi tikisi, kad laikysiesi (pavyzdžiui – nebėgioti, nieko neliesti, kalbėti tyliai), gali virsti gąsdinančia ir sunkiai pakeliama patirtimi. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokių apsilankymų vaikams ir šeimoms reikėtų vengti. Užtenka to, kad muziejaus darbuotojai turėtų specifinių žinių ir būtų pasirengę tinkamai sureaguoti bei padėti. Todėl šis projektas ypač svarbus, nes siekia, kad muziejaus aplinka ir užsiėmimai jame taptų labiau įtraukiantys ir jaukesni tiek vaikams, tiek suaugusiems su specialiaisiais poreikiais. Tokiu būdu muziejus ir tampa SAVAS visiems.

 

Atsigręžti į specialiųjų poreikių auditoriją ragina ir kitos projekte talkinančios ekspertės. VšĮ Draugiški autizmui vadovės Barboros Suisse patirtis: „Vaikų, turinčių nematomas negalias, viena iš jų – autizmas, yra, ko gero, daugiau nei turinčių fizines. Tačiau stigma yra didesnė! Juk jeigu vaikas atrodo kaip visi, mes iš jo ir tikimės lygiai tiek pat ir piktinamės, jeigu jam nepavyksta. Tik darbuotojams įgijus žinių, bendradarbiavimo įrankių, situacija pasikeičia. Daugiau nei vieno darbuotojo pakelto antakio, nei vienas vaikas nelikęs už durų. Menas nuo mažens prieinamas visiems. Muziejaus tapimas draugišku autizmui bei savu visiems žmonėms, kokių individualių poreikių jie beturėtų, yra be galo didelis visuomenės žingsnis pirmyn, kuris Lietuvoje yra gerokai uždelstas.“

 

Laikrodžių muziejaus edukacijos akimirkos. Organizatorių nuotrauka

Darbui tiek su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tiek su suaugusiaisiais edukatoriai rengėsi gilindami žinias, bandydami iš anksto pasiruošti galimiems iššūkiams ir paleisdami išankstines nuostatas. Didžiulę svarbą šiame projekte turėjo profesionali mentorystė, vedama psichiatrės, meno terapeutės, VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ vadovės Nijolės Goštautaitės-Midttun, kuri padėjo edukatoriams formuoti tinkamiausią metodiką, bet svarbiausia – nuostatą, jog nereikia tikėtis didelių pokyčių iš karto, kartais užtenka padaryti truputį, bet smagiai praleistos valandos nauda žmogui bus didžiulė.

 

„Savame muziejuje“, kuriant naujų edukacinių veiklų metodikas bei priemones, dalyvavo ir menininkai. Edukatoriai kvietė bendradarbiauti kūrėjus, drauge rengti tikslinei auditorijai skirtas, jų raišką ir poreikius atitinkančias, kūrybines veiklas. Tiek menininkai, tiek sveikatos specialistai ir edukatoriai pastebėjo, jog bendri užsiėmimai skatino įsiklausyti ir išgirsti mažiau pažįstamus lankytojus, jų artimuosius, globėjus, nebijoti drauge eksperimentuoti, nes visų pirma – veikla turi teikti malonią patirtį, tik tuomet ji taps lavinanti.

 

„Dialogas, dėmesys lankytojų poreikiams padeda kurti patrauklesnes ir sveikatą stiprinančias muziejaus paslaugas, leidžia darbuotojams prasmingiau ir kūrybiškiau atsiskleisti savo profesinėje srityje. Labai vertinga bendradarbiavimo praktika įtraukiant lankytojus, socialinius partnerius, menininkus, kitų įstaigų ir profesijų kolegas. Tikiuosi, projektas stiprins muziejų pasitikėjimą savo jėgomis, bendradarbiaujant su sveikatos, psichologijos specialistais ir menininkais kurti naujas patirtis ir stiprinti sveikatą“, – teigia N. Goštautaitė-Midtun.

 

Iniciatyva orientuota į ilgalaikę perspektyvą ir tvarų poslinkį visoje muziejaus teikiamų paslaugų sistemoje. Ateinančiais metais planuoja tobulinti sukurtas priemones, gilinti žinias, įtraukti daugiau specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir suaugusiuosius vienijančių organizacijų.

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus edukacijos akimirkos. Organizatorių nuotrauka

Projekto vadovė Daiva Banikonienė

Projekto mokymų ir supervizijų programos vadovė Rima Povilionytė

Projekto partneriai

Mokymų partneriai: VšĮ Draugiški autizmui, VšĮ Paramos vaikams centras, VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva.

Bendradarbiaujančios organizacijos: Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, VšĮ Dienos centras „Mes esame“, BĮ Vilniaus Lakštingalos namai, BĮ Dienos centras „Šviesa“, VšĮ Markučių dienos veiklos centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, BĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, VšĮ Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacija, BĮ Klaipėdos regos ugdymo centras, VšĮ Klaipėdos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras „Svetliačiok“, BĮ Klaipėdos Litorinos mokykla, Daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ ir „Dyslexia centras“, VšĮ Draugiški autizmui.

 

Bendradarbiaujantys kviestiniai lektoriai-menininkai: Viktorija Dambrauskaitė, Ūla Šimulynaitė, Martynas Lapas, Austė Jurgelionytė-Varnė, Julija Vosyliūtė, Simas Žaltauskas, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Živilė Malūkaitė, Albertas Bukauskas, Dainora Skrabulienė, Vida Juškaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Klaudija Armonavičiūtė, Gertrūda Šernaitė-Juršienė.

 

Projekte dalyvaujantys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniai: 

Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų dailės muziejus, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Laikrodžių muziejus, Prano Domšaičio galerija, Palangos gintaro muziejus. 

 

Projektas „Savas muziejus“ yra Lietuvos kultūros tarybos remiamos programos „Menas žmonių gerovei“ dalis.

 

                                            

 

Atnaujinta: 2022-11-30