Pereiti į turinį

Apie mus

Apie mus

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) – vienas didžiausių šalies meno muziejų, vienijantis vienuolika Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje veikiančių padalinių: devynis muziejus ir du nacionalinius kompetencijų centrus.

LNDM misija

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Dr. Arūnas Gelūnas

Generalinis direktorius

Arūnas Gelūnas – menininkas, filosofas, kuratorius ir kultūros diplomatas, nuo 2019 m. einantis Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pareigas. Profesinė jo veikla apima muziejininkystės vadybą, akademinius tyrimus, meninę kūrybą, kultūros politiką ir tarptautinę diplomatiją.

A. Gelūnas studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje, japonų tapybą ir kaligrafiją – Tokijo menų universitete, kuriame vėliau vykdė mokslinius tyrimus. Jo mokslinių Japonijos meno tyrimų rezultatai paskelbti įvairiuose leidiniuose, tarp jų – studijoje „Kurti meną japonišku būdu: nihonga kaip procesas ir simbolinis veiksmas“ (Making Art in the Japanese Way: Nihonga as Process and Symbolic Action), publikuotoje straipsnių rinkinyje Making Japanese Heritage („Routledge“, 2009). 2001 m. Vytauto Didžiojo universitete jis įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį (filosofijos sritis).

1997–2010 m. A. Gelūnas Vilniaus dailės akademijoje ir Umeo menų akademijoje Švedijoje dėstė grafiką, tapybą tušu, meno teoriją ir meno filosofiją. Vilniaus universitete taip pat skaitė Japonijos meno istorijos kursą. 2004–2010 m. ėjo Vilniaus dailės akademijos studijų prorektoriaus pareigas. 2010–2012 m. buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministras, 2012–2016 m. – Lietuvos nuolatinis atstovas ir ambasadorius prie UNESCO, 2016–2019 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2013 m. Aalto universitetas Suomijoje jam suteikė garbės daktaro vardą.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, vadovaujamas A. Gelūno, reikšmingai papildė savo rinkinius, sustiprino mokslinių tyrimų ir leidybos veiklą, tapo matomesnis tarptautinėje erdvėje. Muziejaus rinkinius papildė svarbūs su filosofo Alphonso Lingio, menininkų Nijolės Šivickas de Mockus, Prano Gailiaus kūryba ir veikla susiję meno kūrinių ir dokumentinės medžiagos rinkiniai. Iš Niujorko į Vilnių buvo atgabentas Jono Meko – kino kūrėjo, poeto ir vienos ryškiausių tarptautinio avangardinio kino asmenybių – archyvas. Jo palikimui saugoti, tyrinėti ir aktualinti muziejuje įsteigtas specializuotas tyrimų centras.

A. Gelūnas inicijavo ir plėtojo reikšmingą tarptautinį bendradarbiavimą su tokiomis institucijomis kaip Nimo šiuolaikinio meno muziejus „Carré d’Art“, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras, Judaizmo meno ir istorijos muziejus Paryžiuje ir „Tate“, taip pat su Marco Chagallo šeimos atstovais. Šios partnerystės sudarė sąlygas rengti svarbias parodas, skolinti meno kūrinius, vykdyti mokslinius mainus ir įgyvendinti leidybos projektus. Muziejaus bendradarbiavimas su „Tate“ ypač svarbus tarptautiniu mastu pristatant ir moksliškai tyrinėjant lietuvių ir amerikiečių menininkės Aleksandros Kasubos kūrybą.

Tarp A. Gelūno kuruotų projektų – Radvilų rūmų dailės muziejuje surengta paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ (2020) ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatyta paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai: Japonijos popkultūros tradicija – nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX–XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“ (2024). Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, jis inicijavo ir kuravo parodų ciklą, kuriame buvo pristatyti kūriniai iš daugiau kaip 1200 Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus evakuotų meno vertybių, priklausančių Kyjivo, Odesos ir Lvivо muziejams. Viena šio ciklo parodų – „Nuostabieji karo pabėgėliai: XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Boryso Voznyckio Lvivo nacionalinės dailės galerijos rinkinių“.

2023 m. A. Gelūnas sumanė „Vieno šedevro kambarį“ – unikalų parodos formatą, skirtą lėtam, individualiam meno kūrinio patyrimui, kūrinį pristatant kruopščiai parengtame istoriniame ir meniniame kontekste. Pirmojoje ekspozicijoje specialiai sukurtoje kontempliatyvioje multimedijų erdvėje buvo pristatyti Franso Halso paveikslai.

2024 m. A. Gelūnas buvo Lietuvos paviljono 60-ojoje Venecijos bienalėje komisaras. Jis yra paskelbęs mokslinių straipsnių, vertimų ir esė, sudaręs ir redagavęs filosofijos, kultūros studijų, meno teorijos, meninio ugdymo ir meno istorijos leidinių. Tarp publikacijų – Art Studies: Between Method and Fancy (Vilniaus dailės akademija, 2006), Draugų muziejus: Vladimiro Tarasovo kolekcija Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (2020), Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji (2022) ir Gražuolės, pamėklės ir samurajai: Japonijos popkultūros tradicija – nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX–XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto (2024). A. Gelūnas taip pat pakvietė Alphonso Lingį parengti esė apie meną ir estetiką rinkinį. Knygą Alphonso Lingis. Art Beginning Again Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido 2025 m., jau po filosofo mirties.

A. Gelūno mokslinių interesų sritys apima XX a. antrosios pusės–XXI a. Lietuvos ir Vakarų meną, klasikinį ir šiuolaikinį Japonijos meną, meninę raišką totalitarinių režimų sąlygomis, kultūros diplomatiją ir šiuolaikinę muziejininkystę.

Už indėlį plėtojant Lietuvos ir Japonijos kultūros ir meno ryšius Japonijos vyriausybė 2020 m. A. Gelūną apdovanojo Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde. 2023 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. 2025 m. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu A. Gelūnui suteiktas III laipsnio ordinas „Už nuopelnus“. Už indėlį į Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinį bendradarbiavimą 2026 m. A. Gelūnui įteiktas Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino Riterio kryžius.

Istorija

1907

Pirmosios lietuvių dailės parodos salė. 1907 m.
Lietuvių dailės draugija pradeda kurti visuomeninį dailės muziejų – dabartinio LNDM ištakos.

1940

Lietuvos dailės muziejus Rotušės pastate
Įkurtas valstybinis kultūros profilio muziejus – Vilniaus valstybinis dailės muziejus.

1963

Tiškevičių rūmai vėliau tapę Palangos gintaro muziejumi. Prano Gudyno nuotraua
Atidarytas Palangos gintaro muziejus, pristatantis Baltijos gintaro susidarymą, istoriją ir meninį apdirbimą.

1966

Dailės muziejus anuomet veikęs Vilniaus rotušės pastate
Vilniaus valstybinis dailės muziejus reorganizuotas į Lietuvos dailės muziejų.

1968

Prano Gudyno restauravimo centro komanda
Vilniuje įsteigtas Muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centras.

1973

Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje
Klaipėdoje atidaryta paveikslų galerija (nuo 2004 m. – Prano Domšaičio galerija).

1976

Buvęs miniatiūrų muziejus
Juodkrantėje atidarytas Miniatiūrų muziejus (nuo 2019 m. – Pamario galerija).

1984

Laikrodžių muziejus
Klaipėdoje atvertas Laikrodžių muziejus, jame pristatoma laiko matavimo prietaisų raida, laikrodininkystės istorija.

1987

Pirma paroda Taikomosios dailės muziejuje
Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale atvertas Taikomosios dailės muziejus.

1990

Radvilų rūmų dailės muziejus
Radvilų rūmai Vilniuje atvėrė duris kaip Lietuvos dailės muziejaus padalinys.

1993

Vytauto Kašubos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
Atidaryta Nacionalinė dailės galerija, kurioje iki 1999 metų eksponuotas liaudies menas ir Vytauto Kašubos kūryba.

1994

Chodkevičių rūmai (1)
1994 m. suremontuotuose Chodkevičių rūmuose įsikūrė Vilniaus paveikslų galerija.

2009

LNDM nacionalinė dailės galerija
Po dešimtmetį trukusios rekonstrukcijos Vilniuje vėl atverta Nacionalinė dailės galerija.

2013

Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Istoriniame Vilniaus mokslo bičiulių draugijos pastate duris atvėrė Vytauto Kasiulio dailės muziejus.

2020

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Vasario 28 d. muziejus pervadintas į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų.
LNDM_tapybos_rinkinio_saugykla_Fot_Gintarė_Grigenaitė

Rinkiniai

Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus (LNDM) nacionalinės reikšmės dailės rinkiniai formavosi kartu su ilga ir sudėtinga muziejaus kūrimosi istorija. Patys seniausi rinkinių eksponatai pradėti kaupti dar 1907 m., kuomet Vilniuje viena po kitos kūrėsi įvairios Lietuvos meną, mokslą bei dailę globojančios draugijos. Išaugęs iš nedidelio, 1933 m. įkurto Vilniaus miesto muziejaus, LNDM savo rinkinius išplėtė iki ketvirčio milijono saugojimo vienetų. Juose sukaupti vertingi nacionalinės ir užsienio dailės kūriniai, profesionaliosios ir liaudies kūrybos eksponatai grupuojami į tris pagrindinius vaizduojamosios, taikomosios bei liaudies meno rinkinius.

Daugiau
16f67a99ad3f52373e6b104c72eb825aff6031c0 (1)

Karjera

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia prisijungti prie komandos

  • Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro direktorių
  • Ūkio skyriaus aukštos kvalifikacijos darbininką
  • Ūkio skyriaus vairuotoją
Daugiau apie pozicijas

Mecenatai ir partneriai

Rėmėjai

Informaciniai remėjai

Mecenatai

Atrask Lietuvos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes

Bilietai