Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji. Iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos

Fot. Ugnius Gelguda

Visi parodoje pristatomi kūriniai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuosavybe tapo 2020 m. sausio 6 d., kai pasaulinio garso džiazo muzikantas ir menininkas Vladimiras Tarasovas savo penkis dešimtmečius kauptą kolekciją dosniu mecenato sprendimu padovanojo muziejui. Specialiai šiai parodai iš bendros, gerokai didesnės, kolekcijos atrinkti keturiasdešimties menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis septintojo–devintojo dešimtmečių Sovietų Sąjungoje, kūriniai. Penkiose atnaujintose Radvilų rūmų dailės muziejaus salėse atsiskleidžia ir pagrindinė ekspozicijos ašis – Maskvos konceptualistų ir Lietuvos „tyliųjų modernistų“ kūryba. Kad ir kaip šie autoriai skiriasi meninės išraiškos priemonėmis, juos visus vienija bendras bruožas – nepaklusnumas savojo laikmečio ideologinėms bei estetinėms nuostatoms ir kūrybinės laisvės siekis. Sykiu tai vienas iš nedaugelio bandymų gerai žinomus lietuvių „tyliuosius modernistus“ pristatyti šalia Lietuvoje gerokai mažiau žinomų jų „ginklo brolių“ – rusų, ukrainiečių, latvių ir estų sovietmečio neoficialiojo meno atstovų.

LNDM generalinis direktorius, parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas

V. Tarasovas nusprendė padovanoti savo rinkinį muziejui ten pat, kur jis ir buvo kaupiamas – Vilniuje. Ši geografinė padėtis nulėmė unikalų Rusijos ir Baltijos regiono menininkų kūrinių derinį, tapusį aki­vaizdžiausia kolekcijos savybe. Ištisus dešimtmečius rinkinys tarnavo pačiam savininkui, teikdamas estetinį pasitenkinimą, bet jo atsiradimą lėmusi dosnumo logika galiausiai padiktavo sprendimą padovanoti kūri­nius viešajai institucijai, kurioje jie taptų prieinami kiekvienam. Daugelį darbų galima laikyti gairėmis, padedančiomis geriau suprasti to meto vizualinę kultūrą. Pavyzdžiui, Eriko Bulatovo ar Ivano Čiuikovo kūri­niai – tai instrumentai, atskleidžiantys ideologinius kodus mene ir kul­tūroje. Draugiški asmeniniai ryšiai įveikė dominuojančios ekonominės sistemos varžtus ir leido sukurti kolekciją, kuriai tarsi ne vieta socia­listinėje šalyje. Teko ilgai laukti momento, kol bus galima ją atskleisti ir naujai įvertinti. Šis procesas galiausiai praskynė kelią į muziejų – tin­kamiausią vietą, kurioje kolekcija galės tarnauti žiūrovų emancipacijai.

Lodzės dailės muziejaus (Lenkija) kuratorius Daniel Muzyczuk

Kuratorius dr. Arūnas Gelūnas

Architektai: Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė

Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas

Koordinatorė Justina Augustytė

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjai: UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB „Jūrės medis“, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Protesto menas. Parodos fragmentai