Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“

2026 m. birželio 9 – 2027 m. gegužės 2 d.

1603-ieji. Roma. Ciriaco Mattei žvelgė į dar vieną rūmų sienas papuošusį paveikslą. Bruzdesys, iš tamsos išnyrantys veidai, desperatiškas Jono riksmas ir tylus susitaikymas – emocinė įtampa ir fizinis veikėjų artumas beveik juntami kūnu, lyg pats būtum ten, Getsemanės soduose, ir bandytum patraukti nuo Jo veido išdaviką. Darbas ir vėl atliktas nepriekaištingai. 125 skudai – tiek už „Kristaus suėmimą“ jis sumokėjo Michelangelo da Caravaggio, bet nė nenumanė, kad trumpa eilutė jo sąskaitų knygose po kelių šimtmečių taps vienu didžiausių meno pasaulio atradimų.

 

Po daugiau nei dešimties metų, kai tarp gyvųjų nebebuvo nei paties Ciriaco, nei jo globotinio, užsakovo brolis Astrubale Mattei dailininkui Giovanni di Attilio užsakė kūrinio kopiją, pažadėjęs už ją vos 12 skudų atlygį. Kartotė ir originalas Mattei šeimos rinkiniuose buvo bent iki 1729 m., kol galiausiai jų keliai išsiskyrė.

 

1802 m. lordui Williamui Hamiltonui Nisbetui buvo išduotas leidimas iš Romos išvežti Gerardui van Honthorstui priskirtą drobę „Kristaus suėmimas“. Škotijoje kūrinys tyliai „išbuvo“ beveik 120 metų, kol galiausiai atsidūrė Dublino jėzuitų rankose. O kunkuliuojančioje Paryžiaus meno rinkoje XIX a. net keletą kartų pasirodė Caravaggio originalu pavadintas „Judo pabučiavimas“. 1868 m. tokio kūrinio savininku tapo ukrainiečių kilmės diplomatas ir kolekcininkas Aleksandras Bazilevskis. 1899 m. šis paveikslas pateko į naujai įkurto Odesos miesto dailės muziejaus rinkinius kaip Caravaggio kūrinys.

 

O kaipgi Dublinas? 1990 m. restauratorius Sergio Benedetti pastebėjo jėzuitų refektorijuje kabantį paveikslą ir iškėlė versiją dėl Caravaggio autorystės. Tais pačiais metais menotyrininkės Francesca Cappelletti ir Laura Testa Mattei šeimos archyvuose rado ir paskelbė 1603 m. sąskaitų duomenis. 1993 m. Dublino kūrinys oficialiai pristatytas kaip galimas originalas.

 

Šiuo metu pasaulyje žinoma mažiausiai dvylika „Kristaus suėmimo“ kopijų. Netyla ir mokslininkų diskusijos, kiek kiekvienoje iš jų yra tikrojo Caravaggio. Viena populiariausių versijų – laikyti Odesoje esantį paveikslą pačia pirmąja di Attilio atlikta kopija. Ne į visus klausimus pavyks atsakyti ir šį kartą, bet paroda atveria retą galimybę matyti, kaip „rašoma“ meno istorija.

 

 

Organizatoriai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejus

 

Projekto vadovai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus direktorius Igor Poronyk, LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė Aistė Bimbirytė

 

Parodos kuratoriai ir koordinatoriai: Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Skaistis Mikulionis, Joana Vitkutė  

 

Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė 

 

Dizainerė Dominyka Gurskaitė 

 

Vertėjai: Raminta Bumbulytė, Džiulija Elena Fedirkienė, Ruslanas Skrobacas 

 

Redaktorės: Ilona Čiužauskaitė, Olha Proskura

 

Restauratorių priežiūra: Linas Lukoševičius, Regimantas Paulionis, Lukas Rakauskas, Tomas Ručys, Jūratė Senvaitienė, Algimantas Vaineikis, Rolandas Vičys 

 

Edukatorės: Augustina Ivanauskaitė, Jolanta Sereikaitė 

 

Ekskursijų vadovės: Dalia Kaladinskienė, Akvilė Murauskaitė 

 

Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Lietuvos šaulių sąjunga,   Lietuvos šaulių sąjungos 1008 Šventaragio šaulių kuopa, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 313-os kuopa, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė,  Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba, LNDM Prano Gudyno restauravimo centras, Ukrainos patrulinė policija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos nacionalinė filharmonija.

 

Rėmėjas UAB Ad Rem

 

Mecenatas Lietuvos Respublikos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas 

 

Informacinis partneris Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

 

 

Speciali padėka: 

 

Ambasadorė Inga Stanytė-Toločkienė 

Ambasadorė Ольга Нікітченко

Ambasadorius Valdemaras Sarapinas 

Сергій Бурлаченко

Андрій Чернегa

Любомир Дем’янчук

Valdas Dovydėnas

Rita Grochovskienė

Tomas Ivanauskas

Renata Kanarskaja

Romas Klapatauskas

Mirijana Kozak

Леся Рожак

Narimantas Savickas

Andrius Šulskis

Agata Voleiko

Darius Zaura

Ieva Staškevičiūtė

Ірина Глєбова

Ольга Куцан

 

​

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt