Vasario mėnesio nemokamas muziejų lankymo sekmadienis: ką pamatyti?

2026 m. vasario 22 d.

Prieš pasitinkant pavasarį, paskutinį žiemos sekmadienį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padaliniai Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje kviečia nemokamai aplankyti naujausias parodas ir dar suspėti pamatyti netrukus uždaromas ekspozicijas.

Vilniuje lankytojų laukia naujausios LNDM parodos. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pristatomas tarptautinis dialogas – Berlyne kuriančios lietuvės Aistės Stancikaitės ir šveicaro Flurino Bisigo paroda „Nuolatinis judėjimas visiškai nurimus“. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje eksponuojami iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive atvykę samurajų lobiai. Ekspozicijoje „Didybė mažume“ iš daugiau nei 700 eksponatų atrinkti kūriniai atskleidžia kardų puošybos meną, medžio raižinių subtilybes ir miniatiūrinės skulptūros meistrystę.

Pajūryje muziejus kviečia nepraleisti paskutinės progos apsilankyti Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje, kur baigiama rodyti paroda „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“. Joje pristatomi 33 autorių darbai – skirtingi žvilgsniai į kraštovaizdį ir pirmoji Lietuvoje tokio masto XX a. antrosios pusės–XXI a. fotografijos ekspozicija. Palangos gintaro muziejuje tuo metu veikia tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ekspozicija „Netikėtas gintaras: stiprūs jausmai“, o Juodkrantėje, Pamario galerijoje, bet kuriuo paros metu iš lauko matoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“.

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – tarp kategorijų įstrigusios figūros ir prakalbintas marmuras

Tarptautinėje parodoje „Nuolatinis judėjimas visiškai nurimus“ susitinka Berlyne reziduojanti lietuvių menininkė Aistė Stancikaitė ir šveicarų kūrėjas Flurinas Bisigas. Jų darbai mezga pokalbį apie judėjimą, nuostabą ir susitaikymą su tuo, kad savęs ir pasaulio iki galo galime nepažinti. A. Stancikaitės kūryboje ryškūs tapatybės, geismo ir takios lyties klausimai: sluoksniuotuose tapybos ir piešinių paviršiuose kartojasi fragmentiškos figūros ir fetišiniai motyvai, besijungiantys į kintančias struktūras tarp realybės ir vaizduotės. Tuo tarpu F. Bisigas skulptūrą kuria įsiklausydamas į medžiagą – akmens skilimas virsta proceso tąsa, o pažeista vieta įrašoma į kūrinio struktūrą. F. Bisigas dažniausiai renkasi abstrakčią formą, kurios ištakos slypi piešinyje, o darbas su marmuru tampa būdu permąstyti klasikinės skulptūros paveldą. Ekspozicijoje jų kūryba pateikiama kaip lygiavertis dialogas, atskleidžiantis skirtingas, bet susisiejančias menines strategijas.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – samurajų didybė mažume

Samurajai – išskirtinis Japonijos karinis luomas, neretai lyginamas su Europos riteriais. Parodoje „Didybė mažume“ jų pasaulis atsiskleidžia per daiktus: japoniškų kardų meninius elementus ir miniatiūrines skulptūras necukes. Kardai buvo neatsiejami nuo bušido, „kario kelio“, sampratos, o necukės, naudotos kaip vyrų ir moterų aprangos aksesuarai, pabrėžė savininko statusą bei individualumą ir dėl meistriško atlikimo tapo vertinamos kaip kolekcionavimo objektai. Ekspozicijai atrinkti kūriniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive kolekcijos pristato kardų puošybos meną, medžio raižinių subtilybes ir miniatiūrinių formų meistrystę. Ją papildo spalvotosios japonų ksilografijos, kuriose atgyja Edo laikotarpio miestų kultūra – nuo karių ir epinių herojų iki samurajų vaidmenis kūrusių kabuki teatro aktorių.