Sausio mėnesio nemokamas muziejų lankymo sekmadienis: ką pamatyti?

2026 m. sausio 25 d.

Paskutinį sausio sekmadienį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniai Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje nemokamai kvies tuos, kurie jau pasidžiaugė žiemos linksmybėmis ir norėtų šiltai bei jaukiai atsipalaiduoti muziejaus salėse.

 

Vilniuje lankytojų laukia platus parodų spektras – nuo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijų lobynų iki pirmą kartą šalyje pristatomų legendinių kūrinių, o Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia dvi Šiaurės dvasia alsuojančios parodos. Tarptautinė ekspozicija „Šešėliai palieka pėdsakus“ kviečia pažvelgti į Šiaurės – daugiausia Arkties – regiono istoriją ir dabartį, tyrinėjant kraštovaizdžio atmintį ir vaizduotę. Parodoje susitinka meno kūriniai, dokumentinė medžiaga ir poliarinių ekspedicijų archyvai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, pirmą kartą dialogą mezgantys su samių, Suomijos ir Norvegijos menininkų darbais. Kitoje galerijos erdvėje pristatoma fotografės Claudios Heinermann paroda „Sibiro tremtys. Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Ekspozicijoje pasakojama apie pokario tremčių patirtis ir jų ilgalaikį poveikį Baltijos šalių visuomenei bei regiono tapatybei.

 

Pajūryje viešintys lankytojai gali pasigrožėti ne tik žiemos peizažais, bet ir įvairiomis meno patirtimis. Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, pristatoma paroda „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“, kurioje eksponuojami 33 Lietuvos fotografų darbai, atskleidžiantys skirtingus požiūrius į kraštovaizdį. Tuo metu Palangos gintaro muziejuje veikia tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Netikėtas gintaras: stiprūs jausmai“. Juodkrantėje, Pamario galerijoje, bet kuriuo paros metu iš lauko matoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“.

 

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – saugyklų lobynai ir ramybė arbatos puodelyje

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus kviečia pamatyti ilgai neregėtus rinkinių lobius parodoje „Pamatyk nematytą, nes jei nepamatysi, tai ir nebepamatysi“ ir jaukiai atsipalaiduoti, stebint parodą „Taika arbatos puodelyje“. Pirmojoje parodoje pirmą kartą taip plačiai atveriami saugyklų lobynai ir siūloma netradicinė pažintis su rinkinių gyvenimu – nuo keramikos, stiklo ir porceliano iki metalo, tekstilės, baldų bei šiuolaikinio dizaino objektų, kurių dalis niekada nebuvo viešai eksponuoti. Lankytojai kviečiami tyrinėti ekspoziciją kaip trimatę enciklopediją, išsirinkti favoritus ar net susidėlioti asmeninę parodą. Paroda „Taika arbatos puodelyje. Arbatos vartojimo kultūra“ pristato arbatą kaip kultūrinį reiškinį, jungiantį tradiciją, ritualą ir estetiką, leidžiantį pažinti jos kelią nuo didikų rūmų papročių iki šių dienų ritualų ir atrasti ramybę kasdienybės šurmulyje.

 

 

Radvilų rūmų dailės muziejuje dvi šiuolaikinio meno parodos apie baimę, atmintį ir ateities nuojautas

 

Parodoje „Jie visad žvelgia iš įsivaizduojamos aukštybės“ O. Chano Yik Longas kviečia panirti į monochrominę, juodos ir baltos dialogu kuriamą visatą, kurios centre – specialiai šiai erdvei sukurta laikina freska, tampanti atspirties tašku apmąstyti baimės, nežinomybės ir savęs pažinimo temas. Tuo tarpu J. Barilaitės paroda „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės. Ginklai ir slėptuvės“ nukelia į vizualiai sodrią poapokaliptinę aplinką, kurioje susipina istorinių krizių atgarsiai, karo patirtys, civilizacijos progreso ir regreso ženklai bei skaitmeninės gotikos motyvai, o kelionė per ekspozicijos sales leidžia vienu metu patirti priešistorinio ir poistorinio laiko pojūtį. Abiejose parodose pristatomi ne tik ankstesni kūriniai, bet ir darbai, sukurti specialiai Radvilų rūmų erdvei, pabrėžiantys šiuolaikinio meno ir istorinės aplinkos dialogą.

 

Nemokamo sekmadienio programa laukia šiuose LNDM padaliniuose:   

 

Vilniaus paveikslų galerijoje:

„Vaidilutė“

„Šviesus miestas, tamsūs laikai. XIX amžiaus fotografo Wilhelmo Zacharczyko Vilnius“

Mindaugo Meškausko fotografijų paroda „Aš esu vilnietis?“

„Čia tada, ten dabar: vieta – Vilnius“

Nuolatinės ekspozicijos „Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretai“, „Prisikėlęs Kristus“ ir kiti religinės dailės kūriniai

 

 Nacionalinėje dailės galerijoje:

„Nauja XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ekspozicija“

„Šešėliai palieka pėdsakus“

Claudios Heinermann fotografijų paroda „Sibiro tremtys. Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“

„Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“

 

Radvilų rūmų dailės muziejuje:

Oscar Chan Yik Long „Jie visad žvelgia iš įsivaizduojamos aukštybės“

Jurgos Barilaitės paroda „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės. Ginklai ir slėptuvės“ 

Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji. Iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos

Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje:
„Pamatyk nematytą, nes jei nepamatysi, tai ir nebepamatysi“

Taika arbatos puodelyje. Arbatos vartojimo kultūra

 

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje:

„Suaugę sapnai“

Donatorių salė

 

Palangos gintaro muziejuje:

Nuolatinė gintaro ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“

„Netikėtas gintaras: stiprūs jausmai“

 

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje: 

„Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“

Pranas Domšaitis. „Visada kelyje“

 

Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje:

„Laikrodžių konstrukcijų istorija ir laikrodžių formų raida nuo renesanso stiliaus iki moderno“