Muziejų dienos proga – apie ypatingą kūrinį

Dalyvaujame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“

Eksponato fragmentas. Fot. Gintarė Grigėnaitė

Lietuvos muziejų asociacija kartu su Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriumi jau antrus metus sukvietė muziejus dalyvauti bendrame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“ bei vaizdo siužetais papasakoti apie pačius išskirtiniausius ir įdomiausius objektus, atliepiančius šių metų temą „Eksponatas – nešantis laimę ir viltį“.

Porcelianinis XIX a. rokoko stiliaus židinio laikrodis papuoštas Abiejų Tautų Respublikos herbu, kuriame atvaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyčiai ir Lenkijos Karalystės ereliai.

Šis be galo dailus ir spalvingas porcelianinis laikrodis pagamintas Meisseno karališkojoje porceliano manufaktūroje, įkurtoje 1710 m. Manufaktūra išgarsėjo dėl puikios porceliano dirbinių kokybės. Ant laikrodžio pagrindo išpieštas Meisseno karališkosios porceliano manufaktūros ženklas – mėlyni sukryžiuoti kardai. Visos porcelianinio laikrodžio dalys lipdytos ir tapytos rankomis. Tokio laikrodžio modelį XVIII a. sukūrė manufaktūros modeliuotojai Johannas Joachimas Kändleris ir Johannas Friedrichas Eberleinas.

Remiantis Meisseno manufaktūros gaminio modelio numeriu „452“, sukryžiuotų kardų ženklo modifikacija ir užrašu ant eksponuojamo laikrodžio mechanizmo, buvo padaryta išvada, kad šis laikrodis pagamintas Meisseno porceliano manufaktūroje 1850–1924 m.

Štai ir didžioji mįslė: kas užsakė pagaminti šį brangų daiktą, praėjus 100 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos žlugimo? Abiejų Tautų Respublika gyvavo 1569–1795 m. laikotarpiu. Kodėl laikrodis pagamintas su neegzistuojančios valstybės simboliu?

Manoma, kad šis laikrodis buvo pagamintas pagal specialų užsakymą kokiai nors svarbiai ar jubiliejinei Abiejų Tautų Respublikos datai įamžinti. Gal jis buvo pagamintas 1869 m. Liublino unijos 300 metų sukakčiai paminėti? (Pasirašius Lietuvos ir Lenkijos uniją buvo sudaryta Abiejų Tautų Respublika.) Taip pat tuo metu buvo praėję tik penkeri metai po 1863–1864 m. sukilimo, kurį žiauriai numalšino caro valdžia. Ši valdžia panaikino visus Lietuvos ir Lenkijos valstybės ženklus, simbolius, ir staiga kažkas išdrįsta užsakyti prabangų daiktą su buvusios valstybės simboliais – ereliais ir vyčiais. Taigi kas galėjo būti tas ar tie žmonės? Manoma, kad turtingi ir įtakingi asmenys, veikę emigracijoje, nes tuo metu akylai viską stebinti ir cenzūruojanti caro valdžia nebūtų toleravusi tokio išsišokimo nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Gal tie žmonės puoselėjo viltį atkurti anuometinę galingą ir didingą Abiejų Tautų Respublikos valstybę? O gal tik norėjo, kad buvusios Abiejų Tautų Respublikos didybė nenueitų užmarštin?