Kiaušinių marginimo būdai

Praktiniai patarimai ir ne tik – Daiva Beliūnienė

Kiaušinių marginimas yra gyvybingiausia lietuvių tautodailės šaka. Juos margina suaugusieji ir vaikai, todėl marginimo būdų gali būti daugybė. Bet populiariausi trys: dažymas viena spalva, marginimas karštu vašku ir skutinėjimas.

 

Paprasčiausias būdas – dažymas viena spalva. Tokius kiaušinius vadino „dažytiniais“, „vienaluomiais“. Raštais papuoštus – margučiais. Nuo seno kiaušinius dažydavo augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžių kerpėmis, rugių želmenimis, beržų lapais, rugiagėlių, ramunėlių žiedais, burokėlių nuoviru. Natūraliais dažais dažytų kiaušinių spalvos nebūna ryškios, jos švelnių, subtilių tonų, daugybės atspalvių. Nors augaliniais dažais dažyti sudėtingiau, bet jie patvaresni už cheminius, dažo lygiau, neįsigeria per kevalą, nekenksmingi. Anilino dažai kiaušinius dažo ryškiom, kontrastingom spalvom. Tradicinės margučių spalvos buvo juoda, rusvai raudona ir tamsiai ruda. Labiausiai paplitęs dažymas svogūnų lukštais. Jais dažyti kiaušiniai būna įvairių atspalvių ir intensyvumo rusvos, rausvai rudos, tamsiai raudonos spalvų. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko. Prieš virimą svogūnų lukštus reikia pamirkyti, iki 12 val. Dažas verdamas ne trumpiau kaip 30 min. Šviesiai žaliai nudažoma dilgėlėmis. Pririnktų dilgėlių reikia tirštai pridėti į puodą ir užpiltas vandeniu virti 20 min. Iškošus, atvėsinus sudedami kiaušiniai ir verdami. Dažyti galima ir burokėliais. Nuluptus ir supjaustytus juos reikia užpilti vandeniu ir virti. Jie kiaušinius nudažo švelniai raudona spalva. Galima dažyti susmulkintomis beržų, pušų, juodalksnių, eglių kerpėmis. Jos gerai išmirkomos ir į puodą sluoksniuojamos su kiaušiniais. Virti su kerpėmis kiaušiniai nusidažo rausvai geltona spalva; spalva priklauso nuo to, kokių kerpių įdėta daugiau. Gelsvai žalia spalva dažo beržo vantos lapai, skroblo žievė. Geltonai – ramunėlės, alksnio žirginiai, pilkai žalia spalva – šienas, eglių viršūnių spurgos, kerpės ir samanos, žalsvai – bruknių lapai, rugių želmenys, tamsiai rudai – ąžuolo žievė, graikinių riešutų luobai (ne kevalai), kava, mėlynai dažo rugiagėlės, šviesiai violetine spalva – pupos. Dažymui galima naudoti ir įvairias arbatžoles, kmynus, ciberžolę, raudonuosius kopūstus. Seniau buvo populiaru dažyti juodalksnio žieve, kankorėžiais ir rūdimis, visa tai sumerkus ir parauginus kelias savaites, įpylus rūgštymo. Dažymas augalais netrumpas, jie ilgai mirkomi, žievės – apie savaitę. Svarbu prieš dažymą kiaušinius nuplauti sodos tirpalu, kad neliktų riebalinio sluoksnio. Dažant reikia įberti druskos arba įpilti acto, kad dažai geriau kąstų. Kad verdant lukštai neskiltų, kiaušiniai turi būti kambario temperatūros.

 

Vaško technika marginti kiaušiniai vadinami rašytiniais, kartais – taškytais. Taip buvo marginama nuo seno. Paprastai vašku išrašomi virti kiaušiniai. Bet jei dažomi žali, tai vėliau jie išverdami silpname ramunėlių, kmynų, svogūnų nuovire ar vandenyje. Marginant šia technika naudojamas bičių vaškas, kuris išlydomas ir, kad nestingtų, šildomas. Tam reikia indelio, kurį būtų galima nuolat kaitinti ant silpnos ugnies, žvakės ar elektrinės viryklėlės. Reikalingas įrankis – į medinį kotelį įtvirtinta metalinė adatėlė su galvute. Tam tinka smeigtukai, naudojami siuviniams smaigstyti. Kad vaškas dekoruojant nestingtų, neatšoktų nuo lukšto, kiaušinis turi būti pašildytas, bent kambario temperatūros. Svarbi ir vaško temperatūra – jei per karštas, tai  braukiamas per lukštą jis nutįsta. Išrašomas vašku kiaušinis viena ranka paimamas ir laikomas už galų. Pirmiausia išrašomi šonai, paskui galai. Pagaliuką su galvute pamerkus į ištirpintą vašką išrašomi į vieną galą smailėjantys potėpiai, primenantys lapelius, taškai. Iš šių įvairiai grupuojamų elementų kuriami raštai. Vienu smeigtuko įmerkimu į vašką išrašomas vienas lapelis. Raštus galima komponuoti kiaušinio šonuose, galuose, dėstyti skersai, išilgai ar įstrižai kiaušinio. Juos galima kurti ir spontaniškai, bet geriau apgalvoti iš anksto, paieškoti pavyzdžių. Neturint įgūdžių, verta pieštuku pasižymėti skersinę ir išilginę kiaušinio ašis. Vašku numargintas kiaušinis įdedamas į paruoštus šaltus dažus ir laikomas, kol nusidažo (2–3 val.). Išimtą iš dažų kiaušinį reikia nudžiovinti, o vašką nugrandyti arba nutirpinti žvakės liepsnoje, šildant mažais ploteliais ir nuvalant minkštu audiniu. Dažų nuovire dažyto kiaušinio vašku padengtos vietos lieka baltos. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia vašku išrašytą kiaušinį reikia dažyti šviesesne spalva, išdžiovinti, išrašyti raštus ir merkti į tamsesnę spalvą. Raštas bus dvispalvis. Taip galima marginti išgaunant 3–4 spalvų derinius. Bet kuo raštas spalvingesnis, tuo jis būna paprastesnis. Sudėtingiausio rašto margučiai dažniausiai būna dvispalviai.

Populiarus pastarųjų metų kiaušinių dekoravimo būdas yra marginimas vašku paliekant faktūrinį (reljefinį) deginto vaško sluoksnį. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, paskui gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja. Taip ieškoma savitų, neįprastų kiaušinio puošybos būdų, modernių margučio kūrimo galimybių.

 

Kitas mėgstamas kiaušinių marginimo būdas – skutinėjimas. Skutinėjami virti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Tam reikalingas aštrus įrankis – adata, nulaužto peiliuko kampas, nusmailinta dildelė ar kitas smailus aštrus daiktas, kuriuo išraižomi, išskutinėjami raštai. Linijų storį nulemia pasirinktas įrankis. Raštas raižomas, skutamas tol, kol lukšto paviršiuje pasirodo baltos spalvos piešinys. Skutinėti margučiai pasižymi smulkesniais raštais, lengva, grakščia piešinio linija. Raštai gali būti išplėtojami ir tapti grafikos kūriniu ant lukšto. Gali būti naudojami figūriniai, net siužetiniai motyvai. Skutinėjant margučius naudojami tie patys motyvai kaip ir rašytiniuose margučiuose, bet čia itin tinka įvairūs geometriniai elementai. Kartais margintojai viename kiaušinyje derina vašku išrašytus ir skutinėtus ornamentus.

 

Iš greitesnių ir paprastesnių marginimo būdų galima paminėti „marmurinę“ techniką, arba batiką. Tokie margučiai margintoją visada maloniai nustebina, nes dovanoja nuostabos momentą. Nuplautą kiaušinį reikia įvynioti į išmirkytus svogūnų lukštus, juos įvynioti į skudurėlį, apraišioti siūlu ir virti vandenyje arba dažuose. Bet ir varijuoti. Pavyzdžiui, prieš vyniojant kiaušinį į lukštus, ant jų paberti šiek tiek smiltelių anilino dažų arba apibarstyti prieskoniais, arbatžolėmis ir pan. Tuomet išvynioto margučio spalvingumas ir tekstūra bus dar įdomesni, netikėti.

 

Panaši yra atspaudo technika. Ant kiaušinio uždėjus kokio nors augalo lapų ar šakelę, juos stipriai apvyniojus audiniu ir išvirus dažų nuovire, išryškėja šviesesnis už pagrindą atspaudas.

 

Margučių spalvos ankščiau turėjo simbolinę prasmę, ypač buvo mėgstami juodai – žemės spalva dažyti kiaušiniai. Tikėta ypatinga raudonos – gyvybės, blogio pašalinimo spalvos galia. Žalia simbolizavo pavasario gyvastingumą, augmeniją, geltona, ruda – javų brandą, mėlyna – tai spalva dangaus, nuo kurio priklausė pasėlių derlingumas. Šiuolaikinis žmogus spalvoms teikia kitas prasmes, žiūri į jas estetiniu požiūriu.

 

Senosios raštų prasmės irgi nugrimzdo į praeitį, tačiau iki šių dienų margučiuose išliko šviesą, judėjimą, gyvybingumą, gyvybės atsinaujinimą simbolizuojantys ženklai: įvairios saulutės, žvaigždutės, sūkurėliai, žalčiukai. Mėgstami ir augalai. Pagrindinį motyvą dažnai papildo smulkūs ornamentai iš taškelių, brūkšnelių, vingelių, lankelių, trikampėlių, kryželių, rombelių. Variacijų gali būti begalė, tad kiekvienam margintojui atsiveria plačios galimybės ne tik atkartoti, kopijuoti senuosius, tradicinius raštus, bet ir savaip juos interpretuoti ar kurti naujus, individualius. Kiaušinių marginimas – puiki dirva, kurioje gali laisvai reikštis kiekvieno margintojo fantazija  ir kūrybiškumas.

 

Daiva Beliūnienė

 

 

Fotografijų autoriai:

Jogailė Butrimaitė, Tomas Kapočius, Konstantinas Karašauskas.