Jerevane (Armėnija) Mesropo Maštocos senųjų rankraščių mokslo tyrimų institutas Matendaranas ir Armėnijos turizmo vystymo fondas surengė VII tarptautinį seminarą „Atminties vaizdai. Naujausios rankraštinio ir spaudos paveldo saugojimo ir restauravimo technologijos“

2017 m. rugsėjo 26–29 d. Jerevane (Armėnija) Mesropo Maštocos senųjų rankraščių mokslo tyrimų institutas Matendaranas ir Armėnijos turizmo vystymo fondas surengė VII tarptautinį seminarą „Atminties vaizdai. Naujausios rankraštinio ir spaudos paveldo saugojimo ir restauravimo technologijos“ (Лики памяти. Новейшие технологии сохранения и восстановления рукописного и печатной наследия). Dalyvius pasveikino Matenadarano direktoriaus pareigas einantis Vaanas Teren- Gevondjanas, seminaro vadovas Ara Chzmaljanas, mokslinio restauravimo skyriaus vadovė Gajane Eliazjan. 

Pagrindinė tęstinio seminaro užduotis – sukurti mokslinius ir kūrybinius saitus tarp įvairių šalių specialistų, tiriančių, saugančių, viešinančių pasaulio raštijos paveldą, sudaryti galimybę atvirai keistis žiniomis apie naujausius darbo metodus, jų praktinio taikymo patirtį. Tam seminaro rengėjai sumaniai panaudoja gerą Matenadarano restauravimo centro techninę bazę ir unikalų senųjų rankraščių rinkinį, kurį sudaro 31.000 vienetų, dar 1997 m. įrašytų į UNESCO tarptautinį „Pasaulio atminties“ registrą (International Memory of the World Register). 

Armėnijos vienuolynai nuo trečio šimtmečio buvo mokslo ir raštijos centrai, o skriptorijos atliko pagrindinį vaidmenį Armėnijos žinijoje. Manoma, kad Armėnijos skriptorijos sukūrė apie 100.000 religinio ir įvairių mokslų – istorijos, filosofijos, teisės, medicinos, matematikos kt. – knygų, istoriografijos kūrinių ir kronikų. Dauguma rankraščių yra iliuminuoti ir puošti ornamentuotomis raidėmis. Armėnai buvo prisirišę prie Bizantijos graikų modelio, sekė jų klasikinio šventraščio dekoravimo principais ir sukūrė savitą armėnišką iliuminacijos stilių. Vakarų Europos knygų miniatiūros įtaka pasijunta tik XVI a. Taigi, jei Bizantijos viduramžių tapybą labiausiai charakterizuoja mozaika, freska, ikonos, tai armėnų senąją vaizduojamosios dailės tradiciją geriausiai išreiškia prašmatni knygų miniatiūrų tapyba. 

Seminare dalyvavo per 50 restauratorių, tyrėjų ir kitų raštijos paveldo specialistų iš Armėnijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Italijos, Kazachstano, Kirgizijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Rusijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Ukrainos, Vokietijos. Restauravimo sekcijoje išklausyti 42 pranešimai, įvyko 3 meistriškumo klasės, apskritieji diskusijų stalai. Išskirtinai turiningos buvo meistriškumo klasės, skirtos popieriaus ir fotografijos technologijai, istorijai bei identifikavimui. Pirmąją vedė istorinio popieriaus specialistas ir gamintojas Gangolfas Ulbrichtas iš Kunstquartier Bethanien Berlyne, antrąją – Ana Aseeva iš „Valstybinio muziejaus parodų centro ROSFOTO“ Sankt Peterburge. Penkis inovatyvius tyrimo ir restauravimo projektus pristatė seminaro šeimininkai – Armėnijos specialistai.

P. Gudyno restauravimo centro pergamento restauravimo ekspertė dr. Dalia Jonynaitė pasidalino nauja patirtimi, įgyta tiriant ir restauruojant Išrašą iš Lietuvos gubernijos bajorų knygos dėl Stankevičių bajoriškos kilmės, 1806 m., (VU biblioteka, Rankraščių skyrius, Rš 2918 F80-24). Šio pergamento tyrimas ir jo restauravimas – pirmą kartą mūsų praktikoje panaudojant magnetinę sistemą, apibendrintas pranešime: „Smarkiai pažeistų pergamentų specifinės sritys: analizė ir alternatyvus tiesinimo būdas“. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo direktorius Daliaus Žižio pranešimas „Palaidotų“ dokumentų atgimimas“ buvo skirtas Lietuvos partizanų archyvo, išlikusio ypatingai blogose saugojimo sąlygose, restauravimo problemoms. 

Dr. Dalia Jonynaitė