Muziejų dienos proga – apie ypatingą kūrinį

Dalyvaujame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“

Aleksandra Kasuba. Globalus kaimas. Architektūra kaip socialinis instrumentas. 1971. LNDM. Fot. Antanas Lukšėnas

Lietuvos muziejų asociacija kartu su Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriumi jau antrus metus sukvietė muziejus dalyvauti bendrame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“ bei vaizdo siužetais papasakoti apie pačius išskirtiniausius ir įdomiausius objektus, atliepiančius šių metų temą „Eksponatas – nešantis laimę ir viltį“.

Eksponatas „Globalus kaimas“ buvo pristatytas parodoje „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“.

„Globalus kaimas“ – tai pirmasis iš visą gyvenimą kurtų Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės, Kasubos (1923–2019) socialinės utopijos projektų. Šio modelio prototipas – universalaus tūrio Žemės rutulys. Darbas sumanytas kaip vandenyje plūduriuojantis statinys studentams arba reabilitacijos centro gyventojams. Autorė mąstė, kaip sujungti privačiąsias ir viešąsias erdves, išsaugant laisvės pojūtį tokiose vietose, kur ji yra apribota. Galiausiai erdvė statinyje buvo sukonstruota taip, kad gyvenimas joje skatintų bendrauti tarpusavyje ir kartu teiktų privatumo galimybę. Šis kūrinys primena to meto R. B. Fullerio geodezinius kupolus ir atspindi hipių sąjūdžio arba „Gėlių vaikų“ bendruomeninio gyvenimo kryptį. 1972 m. vasarą menininkė kartu su 14 studentų, įgyvendindama projektą „Whiz Bang Quick City Nr. 2“, Vudstoke pastatė kokono formos tampriojo audinio buveinę, kurioje visi drauge gyveno savaitę. Šie erdviniai potyriai susiję ir su asmeniniais A. Kasubos išgyvenimais: Lietuvos okupacija, masiniu trėmimu į Sibirą, griovusiu saugius socialinius ryšius, holokaustu nacių užimtoje Lietuvoje ir galiausiai traukiantis į Vakarus trejus metus trukusiu blaškymusi po Europą, gyvenimu perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje, naujo gyvenimo pradžia JAV.