Lietuva ruošiasi startui – iki pirmininkavimo ES Tarybai pradžios liko 100 dienų

Būsimas pirmininkavimas – tai galimybė Lietuvos istoriją, kultūrą ir šiandienos pasakojimą pristatyti Europai ir tapti šio svarbaus bendro Europos dialogo dalimi. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kartu su kitomis institucijomis, savivalda, kultūros, mokslo, verslo ir pilietinės visuomenės atstovais aktyviai ruošiasi ir kviečia įsitraukti, dalytis idėjomis ir kurti šį laikotarpį kartu.

 

LNDM yra Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūros programos užsienyje partneris. 2027 m. pavasarį Belgijoje muziejus pristatys projektus, kviesiančius pažinti skirtingų kartų Lietuvos menininkių kūrybą.

 

 

LNDM programą pradės 2027 m. vasario 13 d. „FeliX Art & Eco“ muziejuje Drogenbose, Belgijoje, atidarydamas Kazimieros (Kazės) Zimblytės parodą „Paslėpta abstrakcija“.

 

Paroda, kurioje jungiamas monografinis, patirtinis ir istoriografinis žvilgsnis, tarptautinei publikai pristatys Kazimieros (Kazės) Zimblytės (1933–1999) kūrybą. Bus kviečiama pažinti menininkės darbus ir aplinkybes, kuriomis formavosi savita abstrakčioji jos kalba. K. Zimblytė kūrė sovietų okupuotoje Lietuvoje, kur socialistinis realizmas apibrėžė oficialų ideologinį horizontą, o nefigūratyvusis menas buvo ribojamas ir negalėjo būti viešai eksponuojamas. Šiame kontekste paroda atskleis, kaip menininkė ieškojo savosios raiškos ir kokią vietą jos kūryba užima Lietuvos meno istorijoje.

 

Parodos kuratorius – „FeliX Art & Eco“ muziejaus direktorius Sergio Servellón.

 

 

2027 m. kovo 12 d. „Bozar“ menų centre Briuselyje bus atverta Aleksandros Kašubos paroda „Buveinės pojūčiams“ (Shelters for the Senses).

 

Parodoje bus pristatoma Aleksandros Kašubos (1923–2019) kūryba, jungianti dizaino, architektūros ir eksperimentinio meno priemones. Jomis menininkė ieškojo būdų išreikšti alternatyvaus gyvenimo vizijas. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusi iš Lietuvos, ji emigravo į Jungtines Valstijas ir apsigyveno Niujorke, o vėliau – Naujojoje Meksikoje. Paroda aprėps septynis dešimtmečius trukusią jos kūrybą – nuo ankstyvųjų tapybos darbų ir mozaikų iki vėlesnių skulptūrų ir architektūrinių projektų. Įkvėpta gamtos formų – kriauklių, akmenų, augalijos – A. Kašuba siekė gilesnio žmogaus ir gamtos ryšio, tikėdama, kad idėjų mainai gali išplėsti kūrybiškumo ribas.

 

Parodą organizuoja LNDM, bendradarbiaudamas su „Tate St Ives“ galerija, kurioje ji buvo pristatyta pirmą kartą. Dabar paroda bus pritaikyta „Bozar“ menų centro Briuselyje erdvėms.

 

Parodos kuratorės – „Tate St Ives“ direktorė Anne Barlow, LNDM skulptūros rinkinio kuratorė dr. Elona Lubytė, „Bozar“ menų centro Briuselyje parodų direktorė Zoë Gray ir kuratorinių projektų koordinatorė Maïté Smeyers.

 

 

2027 m. gegužės 7 d. KANAL – Pompidou centre Briuselyje bus pristatytas Eglės Budvytytės projektas „gyva gyva-ta“ (animism sings anarchy).

 

Ekologinės krizės, sparčios technologijų plėtros ir prarasto ryšio su gamta akivaizdoje menininkė Eglė Budvytytė kviečia permąstyti mūsų santykį su gyvąja aplinka. Filmo instaliacijoje „gyva gyva-ta“ (animism sings anarchy) ji gręžiasi į animistinę pasaulėžiūrą, paremtą ne hierarchija, o žmonių, gyvūnų ir augalų tarpusavio sąsajomis.

 

Įkvėptas archeologės Marijos Gimbutienės tyrimų apie neolito animistines bendruomenes, kūrinys archeologinę medžiagą paverčia poetiniu pasakojimu apie kūnus, atmintį ir kraštovaizdžius. Filmas nufilmuotas 16 mm juosta muziejų interjeruose ir urvų nusėtoje pietų Italijos pakrantėje, netoli priešistorinės vandens kulto vietos Grotta Scaloria, kurioje kasinėjo M. Gimbutienė. Kūrinys išsiskleidžia kaip judesio, dainų ir ritualus primenančių gestų choreografija.

 

Šios choreografijos centre – drebėjimas: judesys patiriamas kaip sykiu švelnus ir trikdantis, dvasingas ir intensyviai kūniškas. Nesiekdama tiesiogiai vaizduoti animistinių bendruomenių, E. Budvytytė drebėjimą pasitelkia kaip būdą sujungti protą ir kūną. Tai primena instinktyvų žinduolių atsaką į išgąstį ar stresą – purtymąsi, padedantį atkurti pusiausvyrą. Drebėjimas čia tampa ir žaizda, ir gijimo forma, kviečiančia įsivaizduoti naujus giminystės ir artumo būdus – su savimi, kitais ir mus supančiu pasauliu.

 

Po premjeros Lietuvos paviljone 2026 m. Venecijos bienalėje kūrinys KANAL erdvėje bus pristatytas kaip įtrauki trijų ekranų filmo instaliacija. Pristatymas taip pat pradės „Film: Expanded“ – kas dvejus metus vyksiančią filmo instaliacijų programą įvairiose KANAL erdvėse.