Gruodžio 4-oji – Šv. Barboros diena

Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas. Šv. Barbora. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Paveikslas vaizduoja vieną populiariausių krikščionių šventųjų – šv. Barborą. Pasak „Aukso legendos“, šv. Barbora buvo pirmaisiais krikščionybės laikais gyvenusi kilmingo ir turtingo pagonio aristokrato, vardu Dioskuras, duktė. Saugodamas dukrą nuo krikščionių, tėvas uždarė ją bokšte, kuriame šv. Barbora savo laiką skyrė  filosofijos studijoms ir apmąstymams. Tėvui išvykus į tolimą kelionę, ji paprašė tarnų bokšte iškirsti trečią langą ir slapta pasikrikštijo. Grįžęs tėvas paklausė: „Kam tas trečias langas tau reikalingas?“. Šv. Barbora jam atsakė: „Siela šviesą gauna per tris langus – Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią“. Iš šių žodžių Dioskuras suprato, kad jam nesant dukra tapo krikščione. Tėvas užsirūstino ir nuvežė šv. Barborą pas prokonsulą Marcianą. Ten šventoji buvo kankinama, bet neatsisakė krikščionių tikėjimo. Įsiutęs tėvas pats kardu nukirto šv. Barborai galvą. Pasakojama, kad tuomet į Dioskurą trenkė žaibas ir jo kūnas sudegė.

 

Šv. Barborai tikintieji meldžiasi prašydami apsaugoti nuo staigios ir netikėtos mirties, nuo žaibų ir gaisrų. Šv. Barbora yra laikona gaisrininkų, šachtininkų, artileristų, visų, mirusių ne sava mirtimi, globėja. Ji yra garbinama tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčioje. Labai stiprus šv. Barboros kultas buvo ir Lietuvoje. Šventoji dažnai vaizduojama Lietuvos bažnytinėje dailėje ir liaudies mene, o Barboros vardas kadaise buvo vienas iš populiariausių.

 

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomame paveiksle nežinomas XVIII a. dailininkas šv. Barborą šlovingai pavaizdavo danguje, apsuptą debesų. Rankose šventoji laiko kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę ir kankinimo įrankį – kardą. Aukštą šv. Barboros kilmę atspindi brangūs papuošalai – puošni sagė, plaukus puošiantys perlų vėriniai ir diadema. Paveikslo fone dešinėje pavaizduotas bokštas su trimis langais, kairėje – angeliukas su taure rankoje. Taurė su Ostija yra šv. Barboros, saugotojos nuo staigios mirties, atributas, simbolizuojantis Šventąją Komuniją – tikinčiojo sielos susivienijimą su Jėzumi Kristumi.

 

Dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė