Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto
2024 m. liepos 19 d. – spalio 13 d.
Kada kultūra virsta iš tikrųjų populiaria? Kai ji nustoja būti prieinama vien kilmingiesiems ir turtingiesiems, ir pasklinda viduriniojo ir kitų mažiau politiškai įgalintų socialinių sluoksnių atstov(i)ų tarpe. Šitaip jau 17-jame amžiuje nutiko didžiausiame pasaulio mieste Edo, kurio griežtai hierarchinė visuomenė viena pirmųjų pasaulyje įsteigė nekilmingiems miestiečiams (čionin (町人) reikšmingą laisvalaikio ir pramogų erdvę – Jošivaros linksmybių kvartalą.
Jošivaroje gimė Japonijos populiariosios kultūros formos, sulaukusios milžiniško pasisekimo toli už jos ribų – kabuki teatras, ikebana gėlių puokščių komponavimo menas, haikai poezija ir spalvotieji medžio raižiniai ukiyo-e, tuomet laikyti menkaverte spauda: atspaudas tekainavo tiek, kiek pavalgymas miesto užeigoje, į ukiyo-e grafikos lakštus kartais vynioti brangūs porceliano ar dramblio kaulo dirbiniai. Sykiu tai pirmas kartas pasaulio kultūros istorijoje, kai politiškai neįtakinga ir negalinti keliauti į užsienį visuomenės grupė tvėrė aukšto lygio meną savo, o ne aukštesnės (valdovų, aristokratų, dvasiškių) klasės poreikiams.
Ukiyo-e meistrai kūrė ne tik grafikos atspaudus, bet ir reklaminius plakatėlius hikifuda bei karikatūras giga, iš kurių 19-jo amžiaus pabaigoje išsikristalizuoja manga, o iš mangos 20-jame amžiuje gimsta šiandien visame pasaulyje garbinama anime. Jei ukiyo-e šedevrai jau seniai nebelaikomi menkaverčiais spaudiniais ir yra prasibrovę į galerijų ir muziejų sales, manga ir anime dar visai neseniai laikyti „ne menu“.
Ši istorinė-panoraminė paroda – vienas iš nedaugelio mėginimų (o Lietuvoje – pirmasis) muziejaus erdvėje kartu parodyti ir atskleisti tarpusavio sąsajas to, kas įprastai nebūdavo ir dažnai net ir šiandien nėra kartu rodoma: ukiyo-e atspaudus, istorines karikatūras giga, erotines shunga knygeles, komercinius plakatus hikifuda, prieškario ir pokario komiksus manga, vaikiško žaidimo menko korteles, anime filmų ir kompiuterinių žaidimų plakatus, garsios kosmetikos kompanijos Shiseido produktų reklaminius videoklipus, animuotą istorinę kabuki teatro užuolaidą, garsių anime filmų ištraukas ir visa tai reflektuojančius, o kartais ironizuojančius ir kvestionuojančius japonų šiuolaikinio meno (įskaitant ir sūpā furatto judėjimui atstovaujančius) kūrinius – tapybą, grafiką, fotografiją, animaciją ir skulptūrą.
Daugiau nei 70 autorių kūriniai parodoje sugrupuoti į tris kategorijas – gražuolių (bijin) atvaizdus, pamėklių (yōkai) baugias ar juokingas istorijas ir samurajų (bushi, samurai) žygdarbius. Išradinga parodos architektūra ir jos garso bei apšvietimo dizainas kuria japoniškosios urbanistinės erdvės aliuziją: didžiausiame šių dienų pasaulio mieste Tokijuje populiariosios kultūros struktūra nedaug pakito – siekis žavėti ir gundyti, bauginti ir juokinti, stebinti narsa ir nuožmumu išlikęs ir nūdienėse meilės ir erotinėse dramose, siaubo filmuose ir komedijose, trileriuose ir koviniuose filmuose bei žaidimuose. O ką jau kalbėti apie visa tai reflektuojantį, ironizuojantį, o dažnai – kvestionuojantį, šiuolaikinį meną.
Parodą galima aplankyti nuo liepos 19 d. – spalio 13 d.
Parodos dalyviai:
Ukijo-ė: Suzuki Harunobu, Kitagawa Utamaro, Katsushika Hokusai, Utagawa Toyokuni, Utagawa Kunisada (Utagawa Toyokuni III), Utagawa Kunisada II, Utagawa Toyohiro, Utagawa Kuniyoshi, Utagawa Yoshitora, Utagawa Yoshimori, Keisai Eisen (Shigeharu Eisen), Ando Hiroshige, Torii Kiyonaga, Kikugawa Eizan, Katsukawa Shunsho, Tsukioka Yoshitoshi, Tsukioka Kōgyo, Ogata Gekko, Toyohara Kunichika, Toyohara Chikanobu, Miyagawa Shuntei, Totoya Hokkei, Kitagawa Tsukimaro, Isoda Kôryûsai (Isoda Masakatsu), Eishosai Choki (Momokawa Chōki), Watanabe Nobukazu (Yōsai Nobukazu), Migita Toshihide, Eishi Hosoda (Chobunsai)
Giga, manga, plakatai: Kawanabe Kyosai, Osamu Tezuka, Kazuo Kamimura, Shigeru Mizuki, Kinkichiro Honda, Tekisui Ishii, Mitsuteru Yokoyama, Hisashi Sekiya, Asakazu Arikawa, Sōji Ushio, Kenjirō Ishikawa, Seiichi Hayashi, Suiho Yonai, Hiroshi Hirata, Naotoshi Kago, Tomoyo Jinbo, Hidetsune Kobayashi, Arumi Tokita, Kazuichi Hanawa, Chōshun Fuse, Arina Tanemura, Katsuyuki Shinohara
Anime: Osamu Tezuka, Kenji Nakamura, Katsuhiro Otomo, Shinichirō Watanabe
Šiuolaikinis menas: Makoto Aida, Nobuyoshi Araki, Mari Katayama, Akino Kondoh, Mr., Takashi Murakami, Toshio Saeki, Namonaki Sanemasa, Aya Takano, Keiichi Tanaami, Yuichiro Ukai, Kazuki Umezawa
Kuratorius dr. Arūnas Gelūnas
Vyriausiasis konsultantas prof. Tetsuya Ozaki
Parodos architektai: Išora x Lozuraitytė Studio (Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė)
Prodiusuojantis architektas Mindaugas Reklaitis
Parodos garsas Arturas Bumšteinas
Apšvietimas Eugenijus Sabaliauskas
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Parodos koordinatorė Egla Mikalajūnė
Renginių programos koordinatorė Goda Aksamitauskaitė
Edukacinės programos koordinatorė Eglė Nedzinskaitė
Anglų kalbos vertėja Emilija Ferdmanaitė
Lietuvių kalbos redaktorė dr. Ilona Čiužauskaitė
Anglų kalbos redaktorė Emma Stirling
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Partneriai: Bohdano ir Varvaros Chanenkų nacionalinis meno muziejus, „Cashi“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Galerie Gebr. Lehmann“, UAB „Grinda“, Kauno fotografijos galerija, „KuroNeko“, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Japonijos meno ir technologijų muziejus „Manggha“, „Mizuma Art Gallery“, „Nanzuka“, „Perrotin”, Wasedos universiteto Tsubouchi memorialinis teatro muziejus, „Toppan inc.“, „Yukiko Koide Presents“, „Caffeine“
Rėmėjai: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, „Exterus“, „Fundermax“, „Narutis“, UAB „VMGcorp“
Informaciniai partneriai: „JC Decaux“, LRT
Dėkojame kultūros atašė Gabijai Čepulionytei ir Lietuvos Respublikos ambasadai Japonijoje, Antoine Frérot, Carmen ir Danieliui Kleinams, Dariui Lebedzinskui, Keiko Okamurai, Viliui Jagminui, Gabrieliui Dovydėnui, Tarptautiniam Kioto mangos muziejui, Japonijos nacionalinei parlamento bibliotekai
- Įsigykite el. bilietą į šią parodą
- Užsisakykite ekskursiją po šią parodą tel. +370 5 219 5961, el. paštu edukacija@ndg.lt
- Suplanuokite savo apsilankymą Nacionalinėje dailės galerijoje
