Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kūriniai parodoje „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose
Paroda pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Paryžius tapo vieta, kur lietuvių kultūra galėjo būti išgirsta kitų tautų akivaizdoje, o jame vykstančios parodos – tribūna apie save papasakoti.
Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 metų parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, išsakyta liaudies meno eksponatais, kurie rodė mūsų tautos gyvybingumą, imperinei Rusijai gniaužiant mūsų valstybingumą.
1935 ir 1937 metais – po daugiau nei trijų dešimtmečių – Paryžiuje vykusiose parodose jau pristatytos nepriklausomos Lietuvos valstybės ambicijos. Dalyvavimas kartu su Latvija ir Estija simbolizavo Baltijos šalių vienybę ir vietą Europoje. Liaudies menas čia įgavo naują prasmę – tapo nebe išlikimo ženklu, o estetikos ir kūrybinės brandos išraiška.
Liaudies menas mūsų tapatybę reprezentavo neatsitiktinai. XIX a. Rusijos priespaudos sąlygomis tautinė savimonė stiprėjo būtent per tautosaką, liaudies meną ir papročius. Romantizmo dvasia, ieškojusi tautos šaknų liaudies kūryboje, suteikė šiam paveldui ne tik emocinį, bet ir politinį turinį. Liaudies menas leido apibrėžti, kuo skiriamės nuo kitų tautų, kalbėti ne tik apie savo amatus bei estetiką, bet ir apie vertybes – kūrybingumą, darbštumą, darnos jausmą, laisvės siekį.
Visas tris parodas apjungianti etnografijos, istorijos ir meno sintezė po truputį padėjo suformuoti gyvybingos, savitos ir vakarietiškai orientuotos kultūros įvaizdį, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultūrinės diplomatijos dalimi.
Parodoje eksponuojama ir Konstancijos Petrikaitės-Tulienės lėlių kompozicija „Kupiškėnų vestuvės“ iš LNDM rinkinio.
Daugiau informacijos: https://lnm.lt/renginiai/tarptautine-paroda-ant-paryziaus-parodu-bangos-etnografija-kulturine-diplomatija-ir-tapatybe/







