In memoriam: Romualdas Budrys (1933–2026)
Atsisveikinimas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ketvirtadienį 12–20 val. ir penktadienį 10–16 val.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bendruomenė gedi ilgamečio vadovo, muziejininko, dailėtyrininko, muziejaus emerito Romualdo Budrio ir reiškia nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems.
Visą savo gyvenimą Romualdas Budrys paskyrė Lietuvos kultūros paveldo saugojimui ir puoselėjimui, rūpinosi, kad mūsų šalies dailės vertybės būtų atviros ir prieinamos visuomenei. Jo pastangomis buvo suformuota didžioji dalis Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, o ilgametė lyderystė, profesionalumas ir atsidavimas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje.
„Romualdas Budrys buvo tikras Lietuvos muziejininkystės Maestro, Lietuvos paveldo saugotojas ir atkūrėjas, nenuilstantis kovotojas už Lietuvos kultūros teritorijos plėtimą ir jos autonomiją. Šešis savo gyvenimo dešimtmečius paskyręs Lietuvos dailės muziejaus kūrimui, jo rinkinių gausinimui ir populiarinimui, į mūsų kultūros istoriją Romualdas Budrys įeis kaip vienas didžiųjų jos pamatų rentėjų, jos pastato stiprintojų. Įvairių laikmečių okupantų sudaužytą Lietuvos kultūros mozaiką Romualdas Budrys įspūdingai atkūrė, suteikdamas ne vienam jos fragmentui naują gyvenimą ir spindesį“, prisimindamas velionį kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Romualdo Budrio pastangomis buvo įkurtos ir sustiprintos institucijos, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojamas Lietuvos kultūros žemėlapis: Palangos gintaro muziejus, Prano Gudyno restauravimo centras, Prano Domšaičio galerija (anksčiau – Klaipėdos paveikslų galerija), Pamario galerija (anksčiau – Juodkrantės miniatiūrų muziejus) Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (anksčiau – Taikomosios dailės muziejus), Radvilų rūmų dailės muziejus (anksčiau – Radvilų rūmų galerija), Vilniaus paveikslų galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus su pagarba ir dėkingumu prisimena buvusį vadovą, kurio ilgametis darbas, išmintis ir rūpestis kultūros paveldu tapo neatsiejama mūsų institucijos ir visos Lietuvos kultūros istorijos dalimi.
Su Romualdu Budriu bus galima atsisveikinti LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ketvirtadienį nuo 12 iki 20 val. ir penktadienį nuo 10 iki 16 val.
Šv. Mišios a. a. Romualdo Budrio intencija bus aukojamos:
- Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje gegužės 29 d., penktadienį, 8 val. Mišias aukos JE vyskupas Arūnas Poniškaitis;
- Vilniaus bernardinų bažnyčioje gegužės 31 d., sekmadienį, 17 val. Mišias aukos kun. Julius Sasnauskas OFM.
Prašome pagerbti velionį vienu baltu gėlės žiedu.
Romualdas Budrys (1933–2026) gimė Radviliškio rajone, Vertimų–Vakarų kaime. Baigė Telšių dailės technikumą, vėliau studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo keramiko specialybę. Nuo 1958 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje – pradėjo kaip ekskursijų vadovas, vėliau tapo restauratoriumi, direktoriaus pavaduotoju mokslui, o nuo 1979 m. iki 2019 m. vadovavo muziejui. Per daugiau nei šešis dešimtmečius jis surengė per 1 230 nacionalinių ir tarptautinių dailės bei gintaro parodų.
Nuo 1960 m. rengė ir įgyvendino Lietuvos dailės muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) naujų padalinių ekspozicijų kūrimo programas, reikšmingai prisidėjo prie svarbiausių Lietuvos muziejų ir kultūros institucijų kūrimo bei plėtros. Įkūrė Palangos gintaro muziejų ir pavertė jį svarbiu gintaro kultūros centru. Nuo 1963 m. jis taip pat dalyvavo kuriant muziejinių vertybių restauravimo sistemą Lietuvoje. Restauravimo dirbtuvės ilgainiui išaugo į Lietuvos dailės muziejaus restauravimo ir konservavimo centrą, vėliau pavadintą Prano Gudyno vardu. Romualdas Budrys taip pat prisidėjo prie istorinių ekspozicijų formavimo, Verkių rūmų interjerų atkūrimo ir Miniatiūrų muziejaus Juodkrantėje įkūrimo, reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus arkikatedros restauravimo programos, organizavo Chodkevičių rūmų pritaikymą Vilniaus paveikslų galerijai. Nuo 1985 m. organizavo Senojo arsenalo vakarinio korpuso atstatymo darbus ir šiose patalpose įrengė Taikomosios dailės muziejų, kuriame vėliau surengė daug svarbių nacionalinių ir tarptautinių parodų.
Nuo 1997 m. Romualdas Budrys vadovavo Parodų rūmų kūrimo programai, prisidėjo prie Nacionalinės dailės galerijos įkūrimo, sukūrė daugiau nei 200 parodų ekspozicijų, taip pat vadovavo Klaipėdos paveikslų galerijos, Klaipėdos laikrodžių muziejaus, Renavo dvaro rūmų ir kitų Lietuvos dailės muziejaus padalinių ekspozicijų kūrimui bei konsultavo regionų muziejus.
2002–2008 m. jis vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos rengimui.
Jo iniciatyva į Lietuvą buvo sugrąžintos svarbios išeivijos meno kolekcijos, tarp jų Mykolo Žilinsko, Prano Domšaičio, Vytauto Jonyno, Vytauto Kasiulio ir Arbito Blato kūriniai.
1960–2010 m. Romualdas Budrys parašė daugiau nei 60 straipsnių dailės istorijos ir gintaro temomis, sudarė studijų, katalogų bei albumų, surengė daugybę mokslinių ekspedicijų. Surengė daugiau nei 1 200 nacionalinių ir tarptautinių parodų, aktyviai dalyvavo muziejininkystės ir kultūros politikos formavime Lietuvoje, buvo Tarptautinės muziejų tarybos ICOM narys ir Lietuvos muziejų asociacijos vadovas.






