Prano Domšaičio Afrika: veidai ir figūros

2026 m. birželio 12 d. – rugsėjo 13 d.

Pranas Domšaitis (1880–1965) – tapytojas ekspresionistas, XX a. moderniosios dailės atstovas, vienas garsiausių lietuvių dailininkų, apie kurį sovietinėje Lietuvoje žinojo tik nedaugelis. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma gausiausia ir vertingiausia jo kūrinių kolekcija, kurią 1989–2006 m. padovanojo Lietuvių fondas (Čikaga, JAV).

 

Dailininkas augo, studijavo, kūrė veikiamas vokiečių ir lietuvių kultūrų. Iki Antrojo pasaulinio karo jis buvo gerai žinomas Europoje, Vokietijos meno lauke, nuo 1949 m. išgarsėjo Pietų Afrikoje.

 

Iš nedidelio Rytų Prūsijos Kruopynų kaimo (dabar Kaliningrado sr., Gajevas) kilęs P. Domšaitis, Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinis, daug keliavo, gyveno Berlyne, Vokietijoje. XX a. 3–4 dešimtmetyje jis garsėjo kaip ekspresionistinių peizažų, biblinių kompozicijų kūrėjas. Dailininką visada domino paprastų žmonių gyvenimas, jų darbai ir kasdienybė. Kaip ir visus ekspresionistus P. Domšaitį traukė egzotiniai kraštai, jų gyventojai. Kelionių įspūdžių ar pasaulinių mugių (kur būdavo rengiamos minėtų kraštų genčių ekspozicijos) paveiktas dailininkas tapė somalių figūras. Nuo tada jam Afrika tapo sava.

 

1949 m. pavasarį kartu su žmona iš Europos į Pietų Afriką atvykęs dailininkas apsigyveno Keiptauno priemiestyje ir greitai įsitvirtino krašto dailės gyvenime. Čia prasidėjo stilistiškai bei kokybiškai  naujas P. Domšaičio kūrybinio kelio etapas. Jis nuolat dalyvavo asmeninėse ir grupinėse parodose Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). 1963 m. atstovavo šaliai San Paulo bienalėje Brazilijoje. 1964 m. laimėjo reikšmingą PAR apdovanojimą „Garsūs ir vilčių teikiantys dailininkai“.

 

Pietų Afrikoje tapytoją stebino neįprasta gamta, apšvietimas, spalvos, vietinių genčių gyvenvietės, jų būstai, darbai ir tradicijos. P. Domšaitis tyrinėjo egzotišką pasaulį, žavėjosi Afrikos  žmonėmis, jų aplinka ir viską fiksavo pieštuku popieriuje, dažais kartone. Keliaujant po šalies vietoves dailininkui didžiulį įspūdį paliko Karu ir Transkėjos kraštovaizdžiai ir ten gyvenančios gentys. Anot dailininko, jis pasijuto tarsi namuose. Tapytojo kūriniuose vaizduojamos šokančios, stovinčios, pozuojančios figūros, vaikai, grūdantys kukurūzus, vandens nešėjos. Figūros grupuojamos ritmiškai, sukuriant aiškią struktūrą ir akcentuojant ryškias aprangos spalvas. Kai kurios figūros vaizduojamos labai apibendrintai, jos beveik geometrinių formų, o juodi nutrūkstantys kontūrai jas dar labiau išryškina.

 

Afrikos laikotarpiu dailininkas kūrė nemažai figūrinių kompozicijų, portretų, peizažų pastelės technika. Šia technika yra lengva derinti piešinio linijas ir tapybos spalvas. Tuomet P. Domšaičio kurtoms pastelėms būdingi subtilūs, skaidrūs tonai, vaizdo lengvumas. Pastele piešti juodaodžių portetai nepaprastai įtaigūs, meistriškumu nenusileidžia aliejinės tapybos darbams.

 

PAR dienraštyje „Cape Argus“ vertindamas P. Domšaičio darbus Deane’as Andersonas rašė:

Tapytojai Afrikoje nebūtinai yra Afrikos tapytojai. Daugybė meistrų kūrė Afrikoje, neleisdami aplinkai paveikti jų individualaus stiliaus <…> dailininkas sugebėjo perimti menininkui europiečiui neįprastus ir tokius egzotiškus motyvus.

 

Parodoje pristatoma tik nedidelė dailininko kūrybos dalis, sukurta Pietų Afrikoje, kai kurie darbai rodomi pirmą kartą.

Aurelija Malinauskaitė