Sukūrimo data
XV a.
Aprašymas
Auksas, liejimas, kalstymas, perlas, h-4,0cm, plotis -2,8 cm
Šis auksinis žiedas su perlu rastas 1969 m. Vilniaus katedros kriptoje. Dėl radimo vietos ir puošnaus perlo jis ilgą laiką vadintas Barboros Radvilaitės žiedu, tačiau, tikėtina, jai nepriklausė.
Manoma, kad žiedas galėjo būti skirtas aukštas pareigas ėjusiam asmeniui. Kai kurie tyrėjai jį sieja su Vilniaus vyskupais, kiti – net su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Žiedo simbolika – heraldinės lelijos – rodo valdžią ir aukštą statusą. Nors iškelta įvairių hipotezių, tiksli jo kilmė iki šiol nėra aiški.
Įdomu, kad žiedo perlas yra tikras ir net patyrė pavojingų išbandymų sovietmečiu – iš Rygos atvykusi prabuotoja, norėdama sužinoti tikslų aukso svorį, bandė perlą brutaliai išlupti ir žiedą numetė ant grindų.
Marija Švažienė - 1975 m.
Muzikiniai ritmai
Feliksas Jakubauskas - 1987 m.
Tegul nebūna virš mano slėnio juodo debesies
Danutė Kvietkevičiūtė - 2008-2009 m.
Žydinčios valandos. I-II d.
Juozas Balčikonis - 1986 m.
Vakaro muzika
Valdemaras Manomaitis - 1955 m.
Kelioninė rankinė
Kauno DDG kombinatas „Dailė“
1670 m.
Knyga „Officium Beatae Mariae Virginis“
Belgija
Remigijus Kriukas. - 2017 m.
Invazija
Emilis Galė - XIX a. pab. –XX a. pr.
Dėžutė
Stasys Ušinskas - 1957 m.
Vaza „Mėnuo saulužę vedė“
Neborovo majolikos manufaktūra - 1882-1885 m.
Žardinjerė
Lilija Olšauskienė - 1990 m.
Skulptūrinė kompozicija „Atgaila“
Saksonijos porceliano manufaktūra - XIX a. pab.
Popuri vaza
Podšapelis
Baranivkos porceliano fabrikas - XIX a. I p.
Karštų patiekalų indas
1710 m.
Vazelė
Meisenas
Ignotas Julijonas Ceizikas (1779- 1860) - XIX a. I p.
Dekoratyvinė plokštelė „Ceizikas kalėjime“
Kazimieras Simanonis - 1976 m.
Kaklo papuošalas
Benjaminas Kristupas Vagneris - XIX a. I p.
Grietinėlės ąsotėlis
Vilnius
Moderno (Galeazzo Mondella, „Il Moderno“) - Apie 1490
Medalis DIVA FAUSTINA / SENATUS POPULUSQUE
Italija
XIX a. II p.
Telšių ugniagesių draugijos tarybos antspaudo spaudas
Lietuva
XVIII a. pab.
Mokesčių rinkėjo institucinio herbinio antspaudo spaudas
Lietuva
Jan Höhn (Hoehn) - 1669 m.
Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669-1673) karūnavimo medalis
Lenkija
Vilniaus monetų kalykla - 1581 m.
Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis
XIX a. vid.
Rokoko stiliaus pastatomasis laikrodis su muzikine dėžute
Prancūzija
XIX a.
Klasicizmo stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis – automatas
Augsburgas, Vokietija
XVI a.
Renesanso stiliaus nešiojamasis laikrodis su astroliabija
Dancigas, Vokietija.
Gamintojas – Josepfas Telsneris - XIX a. pradžia
Rokoko stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis
Viena, Austrija
Ona Grigaitė - 1992 m.
Natiurmortas
Egidijus Ignas Talmantas - 1973 m.
Arbatos servizas
Audrius Janušonis - 2007 m.
Punks not Dead
Liucija Šulgaitė - 1971 m.
Krinantys lašai I-II
Karališkoji Feleteno manufaktūra - XVIII a.
Gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“
Prancūzija
XVIII a. vid.
Vėduoklė
Vakarų Europa
XVIII a. II p.
Gobelenas „Pavasaris“
XVI a. pab.
Pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus. Petro Skargos togos dalis – pelerina
XVI-XVII a. sandūra
Kryžius (kilnojamas altorėlis)
Mečislovas Sirutavičius - XX a. II p.
Gintaro dirbinys „Traktorius“
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė - 2019 m.
Objektai-segės „Metų žymės“
III-XII a.
Gintarinis verpstukas
Lazdininkai, Kretingos r., Darbėnų apyl.
Eoceno epocha (prieš 56 – 33,9 mln. metų)
Gintaro gabaliukas su driežo inkliuzu
Vytautas Didžiulis (konstruktorius) - 1962 m.
Dulkių siurblys „Saturnas“
Juozas Galkus - 1971 m.
Plakatas „Sportuokime, sportuokime, sportuokime“
Feliksas Daukantas - XX a. 6 deš.
Bateliai, sukurti žmonai
Agnė Kuzmickaitė - 2020
Istorinės suknelės interpretacija
Ona Birutė Vincevičienė (projekto autorius) - 1970–1975m.
Moteriškas paltas
Vilniaus modelių namai
XVIII a.
Komoda
Prancūzija
XIX a. I p.
Sekreteras
Vakarų Europa
XVII a. pab.–XVIII a. pr. (?), XIX a.
Krėslas
Paulius Vitkauskas - 2006 m.
Kėdė „KU-DIR-KA“
XVII a.
Žaidimo kauliukas
Lietuva, Vilnius
VI a. pr. Kr.
Kraterio viršaus fragmentas
Sen. Graikija, Atika,
Apie 330-310 m. pr. Kr.
Padėklas
P. Italija, Kampanija
IV-III a. pr. Kr.
Skifas
P. Italija, Apulija
V a. pr. Kr. (apie 480 m. pr. Kr.)
Alabastronas
Senovės Graikija, Bojotija
