Autorius
Juozas Galkus
Sukūrimo data
1971 m.
Aprašymas
Popierius, ofsetas, 56×87 cm
Juozas Galkus (g. 1932) – vienas žymiausių Lietuvos plakatų kūrėjų, kurio spalvingi, simboline kalba paremti plakatai priskiriami grafinio dizaino klasikai. Plakatistas yra sukūręs per 500 plakatų, kurių temos varijuoja nuo kultūrinių iki socialinių ir antikarinių. Viena iš J. Galkaus plėtotų temų – sporto agitacija, kuriai atskleisti jis naudojo besitreniruojančių žmonių vaizdinius.
Plakate „Sportuokime, sportuokime, sportuokime“ dailininkas pavaizdavo tris bėgimo takelyje lenktyniaujančias figūras. Persidengiančios ryškiaspalvės, abstrakčiu stiliumi pieštos figūros, kontrastuojančios juodame fone, sukuria efektingą judesio ir greičio efektą. Plakate juntami psichodelinio meno, derinamo su minimalizmu, bruožai.
Marija Švažienė - 1975 m.
Muzikiniai ritmai
Feliksas Jakubauskas - 1987 m.
Tegul nebūna virš mano slėnio juodo debesies
Danutė Kvietkevičiūtė - 2008-2009 m.
Žydinčios valandos. I-II d.
Juozas Balčikonis - 1986 m.
Vakaro muzika
Valdemaras Manomaitis - 1955 m.
Kelioninė rankinė
Kauno DDG kombinatas „Dailė“
1670 m.
Knyga „Officium Beatae Mariae Virginis“
Belgija
Remigijus Kriukas. - 2017 m.
Invazija
Emilis Galė - XIX a. pab. –XX a. pr.
Dėžutė
Stasys Ušinskas - 1957 m.
Vaza „Mėnuo saulužę vedė“
Neborovo majolikos manufaktūra - 1882-1885 m.
Žardinjerė
Lilija Olšauskienė - 1990 m.
Skulptūrinė kompozicija „Atgaila“
Saksonijos porceliano manufaktūra - XIX a. pab.
Popuri vaza
Podšapelis
Baranivkos porceliano fabrikas - XIX a. I p.
Karštų patiekalų indas
1710 m.
Vazelė
Meisenas
Ignotas Julijonas Ceizikas (1779- 1860) - XIX a. I p.
Dekoratyvinė plokštelė „Ceizikas kalėjime“
Kazimieras Simanonis - 1976 m.
Kaklo papuošalas
Benjaminas Kristupas Vagneris - XIX a. I p.
Grietinėlės ąsotėlis
Vilnius
XV a.
Žiedas
Lietuva, Vilnius
Moderno (Galeazzo Mondella, „Il Moderno“) - Apie 1490
Medalis DIVA FAUSTINA / SENATUS POPULUSQUE
Italija
XIX a. II p.
Telšių ugniagesių draugijos tarybos antspaudo spaudas
Lietuva
XVIII a. pab.
Mokesčių rinkėjo institucinio herbinio antspaudo spaudas
Lietuva
Jan Höhn (Hoehn) - 1669 m.
Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669-1673) karūnavimo medalis
Lenkija
Vilniaus monetų kalykla - 1581 m.
Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis
XIX a. vid.
Rokoko stiliaus pastatomasis laikrodis su muzikine dėžute
Prancūzija
XIX a.
Klasicizmo stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis – automatas
Augsburgas, Vokietija
XVI a.
Renesanso stiliaus nešiojamasis laikrodis su astroliabija
Dancigas, Vokietija.
Gamintojas – Josepfas Telsneris - XIX a. pradžia
Rokoko stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis
Viena, Austrija
Ona Grigaitė - 1992 m.
Natiurmortas
Egidijus Ignas Talmantas - 1973 m.
Arbatos servizas
Audrius Janušonis - 2007 m.
Punks not Dead
Liucija Šulgaitė - 1971 m.
Krinantys lašai I-II
Karališkoji Feleteno manufaktūra - XVIII a.
Gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“
Prancūzija
XVIII a. vid.
Vėduoklė
Vakarų Europa
XVIII a. II p.
Gobelenas „Pavasaris“
XVI a. pab.
Pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus. Petro Skargos togos dalis – pelerina
XVI-XVII a. sandūra
Kryžius (kilnojamas altorėlis)
Mečislovas Sirutavičius - XX a. II p.
Gintaro dirbinys „Traktorius“
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė - 2019 m.
Objektai-segės „Metų žymės“
III-XII a.
Gintarinis verpstukas
Lazdininkai, Kretingos r., Darbėnų apyl.
Eoceno epocha (prieš 56 – 33,9 mln. metų)
Gintaro gabaliukas su driežo inkliuzu
Vytautas Didžiulis (konstruktorius) - 1962 m.
Dulkių siurblys „Saturnas“
Feliksas Daukantas - XX a. 6 deš.
Bateliai, sukurti žmonai
Agnė Kuzmickaitė - 2020
Istorinės suknelės interpretacija
Ona Birutė Vincevičienė (projekto autorius) - 1970–1975m.
Moteriškas paltas
Vilniaus modelių namai
XVIII a.
Komoda
Prancūzija
XIX a. I p.
Sekreteras
Vakarų Europa
XVII a. pab.–XVIII a. pr. (?), XIX a.
Krėslas
Paulius Vitkauskas - 2006 m.
Kėdė „KU-DIR-KA“
XVII a.
Žaidimo kauliukas
Lietuva, Vilnius
VI a. pr. Kr.
Kraterio viršaus fragmentas
Sen. Graikija, Atika,
Apie 330-310 m. pr. Kr.
Padėklas
P. Italija, Kampanija
IV-III a. pr. Kr.
Skifas
P. Italija, Apulija
V a. pr. Kr. (apie 480 m. pr. Kr.)
Alabastronas
Senovės Graikija, Bojotija
