„Laikas palieka pėdsakus ne tik istoriniuose įvykiuose, bet ir žmonių veiduose, jų žvilgsniuose, nutylėjimuose ir prisiminimuose. Gianlucos Sodaroʼo fotografijose atsiveria būtent tokia istorija – asmeniška, jautri ir žmogiška. Kiekvienas portretas kviečia sustoti, įsižiūrėti ir pabandyti išgirsti tai, ko nepasako žodžiai. Džiaugiamės, kad kūrybinė pažintis, prasidėjusi Laikrodžių muziejuje, šiandien sugrįžta į jį nauju pavidalu – paroda, kurioje susitinka laikas, atmintis ir žmogus“, – dalijasi parodos kuratorės Agnė Jonikaitė-Stonkuvienė ir Eglė Rumbutytė-Šimienė.

Portretuose – išgyvento laiko pėdsakai

Parodos sumanymas išaugo iš susitikimų su vyresnio amžiaus žmonėmis Lietuvoje. Fotografuodamas juos G. Sodaroʼas ėmė svarstyti, kiek žmogaus praeities gali atskleisti vienas portretas.

„Mes esame įpratę manyti, kad laikas praeina. Tačiau galbūt laikas niekada iš tiesų mūsų nepalieka. Jis išlieka mūsų veiduose, gestuose, nematomuose visko, ką patyrėme, pėdsakuose. Fotografija užfiksuoja akimirką, tačiau joje gali slypėti visas gyvenimas. Paroda „Laiko aidai“ (Echoes of Time) – tai mano siekis tyrinėti šį paradoksą: troškimą išsaugoti tai, kas pasmerkta išnykti. Kiekvienas veidas tampa atminties kraštovaizdžiu, tyliu liudijimu apie istoriją, priklausančią ne tik atskiram žmogui, bet ir mums visiems. Nes galiausiai mes ne tik išgyvename istoriją. Mes patys esame istorija“, – parodą pristato G. Sodaroʼas.

Fotografo žvilgsnis krypsta į garbaus amžiaus Lietuvos žmones, kurie nesiekė dėmesio, o jų indėlis į šalies gyvenimą dažnai liko nepastebėtas. G. Sodaroʼas juos laiko svarbiais savo laikmečio liudytojais ir veikėjais. Per ilgą gyvenimą jie patyrė daugybę sunkumų, vadovavosi savo idealais ir bendromis pastangomis kūrė Lietuvą, kurioje gyvename šiandien. Pasak menininko, norint suprasti, kaip susiklostė šiandiena, verta įsižiūrėti į žmonių, išgyvenusių jos priešistorę, veidus.

Lietuvoje sutikti žmonės – tarsi italų kino herojai

Menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas G. Sodaroʼo portretus sieja su Lietuvos fotografijos tradicija, kurioje vyresnio žmogaus veidui nuo seno tenka svarbi vieta. XX a. 7-ajame dešimtmetyje susiformavusios humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjai senolių portretuose įžvelgė ryšį su gimtąja žeme, tradicijų ir istorinės atminties tęstinumą. G. Sodaroʼas šį motyvą interpretuoja pasitelkdamas kino kalbą.

Barokinę tapybą primenanti šviesotamsa, gili perspektyva ir išraiškingas koloritas keičia net pažįstamos namų aplinkos įspūdį. Fotografijose ji primena teatro scenografiją, o kai kurie portretuojamieji savo ekspresija – italų neorealistinio kino veikėjus. Pasak T. Pabedinsko, tokia estetika leidžia įsivaizduoti fotografuojamų žmonių istorijas ir už kadro ribų.

G. Sodaroʼo kūryba tarp Italijos ir Lietuvos

Sicilijoje gimęs G. Sodaroʼas baigė Milano dailės ir dizaino akademiją (NABA). Jo trumpametražis filmas „Šventosios Apvaizdos paladinai“ buvo rodomas Lokarno, Berlyno ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose, o pirmąjį ilgametražį filmą „Šėlstanti širdis“ Italijos kultūros ministerija pripažino kultūrinės svarbos kūriniu.

Pirmąją personalinę fotografijos parodą G. Sodaroʼas surengė 2016 m. Vilniuje, galerijoje „Meno niša“. 2024 m. jo fotografijos projektas PRAYGIRL pristatytas Klaipėdos dramos teatre, o 2026 m. menininkas fotografijos tyrimą tęsė reziduodamas Užupio meno inkubatoriuje Vilniuje.

Paroda „Laiko aidai. Lietuvių atminties portretai“ LNDM Laikrodžių muziejuje veiks iki 2027 m. balandžio 30 d. Ekspozicijos atmosferą papildo Antano Jasenkos sukurtas garso takelis. Atidžiau įsižiūrėti į portretus ir geriau pažinti G. Sodaroʼo kūrybą padės parodą lydinčios ekskursijos. Daugiau informacijos – LNDM internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

Kuratorės: Eglė Rumbutytė-Šimienė, Agnė Jonikaitė-Stonkuvienė

Architektė Julita Karbauskaitė

Dizainerė Sofya Douhel

Garso režisierius Antanas Jasenka

Vertėjas Paulius Balčytis