Florentempus

2024 m. kovo 21 d. – gruodžio 1 d.

FLORENTEMPUS (lotynų k. floren – žydintį, klestintį, gausų; tempus – laikas) – intriguojantis pasakojimas apie nesiliaujantį mėginimą pažinti gyvosios gamtos elementus, per juos apibrėžti, o neretai – bent trumpam sustabdyti buvimo šiame pasaulyje laiką. Trapi ir nuspėjama, tačiau tuo pat metu gaivališka ir kupina staigmenų flora nuolat žadino žmogaus vaizduotę, o perkeliami į dailės, literatūros kūrinius augalai, ypač žydintys, ilgainiui įgijo žmogaus jiems suteiktą ir per simbolius besireiškusią kalbos dovaną. Priklausomai nuo konteksto, gėlės žiedas portrete galėjo sufleruoti – gyvas ar miręs asmuo vaizduojamas, kokia jo biografija ar lemties nuojautos, augalai Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų atvaizduose perteikė konkrečius jų gyvenimo etapus ir santykį su Aukščiausiuoju. Aguona moters skreite ar lelija Dievo tarno rankoje – nė vienas žiedas nėra atsitiktinis. O kur dar gėlių natiurmortai ir kuplūs vainikai, atskleidžiantys ekonominę šalies ar asmens galią, religines ir socialines įtampas. Gėlių kalba – neišsenkanti ir nesenstanti. Ši ekspozicija – Vilniaus paveikslų galerijoje vykusios parodos „Florentem“ tęsinys, pritaikytas specialiai Laikrodžių muziejaus lankytojams. Jai eksponatus skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei Šiaulių „Aušros“ muziejus.