Sukūrimo data
1670 m.
Aprašymas
Tradicinė, trumpesnė liturginių valandų forma, skirta pagerbti Švč. Mergelę Mariją.
Oda, medis, metalas, popierius, įrišimas, įspaudimai, 21,3×12,7×4,7 cm
Tokios knygos, XVII a. buvo plačiai naudotos Europoje, dažnai pasižymėjo išskirtiniu apipavidalinimu. Puošniai įrištos, iliustruotos graviūromis knygos naudotos asmeninei maldai namuose. Knyga susegama dviem žalvarinėmis lapelio pavidalo ažūrinėmis klauzūromis, bloko kraštai paauksuoti. Kietviršių pagrindas – medinės lentelės, aptrauktos juoda grublėtos tekstūros oda. Puošta minimaliai, saikingai. Centre – trijų linijų pailginto formato veidrodis. Vidiniuose jo kampeliuose įspausta po gėlės žiedą. Viduryje mažytis ovalus medalionas su Nukryžiuotoju ir Jėzaus vardo abreviatiūra IHS. Apatinio kietviršio vidurinė dalis žymėta Švč. Mergelės Marijos figūrėlės atvaizdu. Nugarėlė lygi, tik padaryti linijiniai įrėžiai abipus skersinių ryšių rumbelių.
Valandų maldynas į Šv. Mergelę Mariją – trijų dalių knyga, kurią puošia 17 Šv. Mergelės Marijos gyvenimo iliustracijų ir 17 vinječių, inicialinės raidės. Knygos paskutiniame lape –Plantenų spaustuvės signetas. Ovale pavaizduota iš debesų kyšanti ranka su skriestuvu bei užrašu juostoje: Labore et Constantia („Darbu ir ištverme“). Ši spaustuvė turėjo iki šimto įvairių signetų. Pastarosios knygos signeto kartušas su figūriniais motyvais.
„Officina Plantiniana Baltasaris Moreti“ – visoje Europoje garsi spaustuvė, veikusi Antverpene 1555–1871 m. Ją įkūręs prancūzų spaustuvininkas Kristupas Plantenas buvo pirmasis ir vyriausiasis karaliaus tipografas, todėl prižiūrėjo visas Olandijos spaustuves. Spausdino meniškai iliustruotas knygas, plačiai pradėjo naudoti vario raižinius ir juos išplatino Olandijoje bei kitose Vidurio Europos šalyse. Nuo 1589 m. K. Planteno spaustuvei vadovavo jo žentas Baltazaras Moretas. Daugiausia joje spausdinta apeiginių katalikų knygų, kurioms raižinius kūrė daug žymių dailininkų, tarp jų Peteris Paulas Rubensas.
Marija Švažienė - 1975 m.
Muzikiniai ritmai
Feliksas Jakubauskas - 1987 m.
Tegul nebūna virš mano slėnio juodo debesies
Danutė Kvietkevičiūtė - 2008-2009 m.
Žydinčios valandos. I-II d.
Juozas Balčikonis - 1986 m.
Vakaro muzika
Valdemaras Manomaitis - 1955 m.
Kelioninė rankinė
Kauno DDG kombinatas „Dailė“
Remigijus Kriukas. - 2017 m.
Invazija
Emilis Galė - XIX a. pab. –XX a. pr.
Dėžutė
Stasys Ušinskas - 1957 m.
Vaza „Mėnuo saulužę vedė“
Neborovo majolikos manufaktūra - 1882-1885 m.
Žardinjerė
Lilija Olšauskienė - 1990 m.
Skulptūrinė kompozicija „Atgaila“
Saksonijos porceliano manufaktūra - XIX a. pab.
Popuri vaza
Podšapelis
Baranivkos porceliano fabrikas - XIX a. I p.
Karštų patiekalų indas
1710 m.
Vazelė
Meisenas
Ignotas Julijonas Ceizikas (1779- 1860) - XIX a. I p.
Dekoratyvinė plokštelė „Ceizikas kalėjime“
Kazimieras Simanonis - 1976 m.
Kaklo papuošalas
Benjaminas Kristupas Vagneris - XIX a. I p.
Grietinėlės ąsotėlis
Vilnius
XV a.
Žiedas
Lietuva, Vilnius
Moderno (Galeazzo Mondella, „Il Moderno“) - Apie 1490
Medalis DIVA FAUSTINA / SENATUS POPULUSQUE
Italija
XIX a. II p.
Telšių ugniagesių draugijos tarybos antspaudo spaudas
Lietuva
XVIII a. pab.
Mokesčių rinkėjo institucinio herbinio antspaudo spaudas
Lietuva
Jan Höhn (Hoehn) - 1669 m.
Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669-1673) karūnavimo medalis
Lenkija
Vilniaus monetų kalykla - 1581 m.
Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis
XIX a. vid.
Rokoko stiliaus pastatomasis laikrodis su muzikine dėžute
Prancūzija
XIX a.
Klasicizmo stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis – automatas
Augsburgas, Vokietija
XVI a.
Renesanso stiliaus nešiojamasis laikrodis su astroliabija
Dancigas, Vokietija.
Gamintojas – Josepfas Telsneris - XIX a. pradžia
Rokoko stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis
Viena, Austrija
Ona Grigaitė - 1992 m.
Natiurmortas
Egidijus Ignas Talmantas - 1973 m.
Arbatos servizas
Audrius Janušonis - 2007 m.
Punks not Dead
Liucija Šulgaitė - 1971 m.
Krinantys lašai I-II
Karališkoji Feleteno manufaktūra - XVIII a.
Gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“
Prancūzija
XVIII a. vid.
Vėduoklė
Vakarų Europa
XVIII a. II p.
Gobelenas „Pavasaris“
XVI a. pab.
Pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus. Petro Skargos togos dalis – pelerina
XVI-XVII a. sandūra
Kryžius (kilnojamas altorėlis)
Mečislovas Sirutavičius - XX a. II p.
Gintaro dirbinys „Traktorius“
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė - 2019 m.
Objektai-segės „Metų žymės“
III-XII a.
Gintarinis verpstukas
Lazdininkai, Kretingos r., Darbėnų apyl.
Eoceno epocha (prieš 56 – 33,9 mln. metų)
Gintaro gabaliukas su driežo inkliuzu
Vytautas Didžiulis (konstruktorius) - 1962 m.
Dulkių siurblys „Saturnas“
Juozas Galkus - 1971 m.
Plakatas „Sportuokime, sportuokime, sportuokime“
Feliksas Daukantas - XX a. 6 deš.
Bateliai, sukurti žmonai
Agnė Kuzmickaitė - 2020
Istorinės suknelės interpretacija
Ona Birutė Vincevičienė (projekto autorius) - 1970–1975m.
Moteriškas paltas
Vilniaus modelių namai
XVIII a.
Komoda
Prancūzija
XIX a. I p.
Sekreteras
Vakarų Europa
XVII a. pab.–XVIII a. pr. (?), XIX a.
Krėslas
Paulius Vitkauskas - 2006 m.
Kėdė „KU-DIR-KA“
XVII a.
Žaidimo kauliukas
Lietuva, Vilnius
VI a. pr. Kr.
Kraterio viršaus fragmentas
Sen. Graikija, Atika,
Apie 330-310 m. pr. Kr.
Padėklas
P. Italija, Kampanija
IV-III a. pr. Kr.
Skifas
P. Italija, Apulija
V a. pr. Kr. (apie 480 m. pr. Kr.)
Alabastronas
Senovės Graikija, Bojotija
