Sukūrimo data
XVI a.
Aprašymas
Metalas, stiklas, h-3,2 cm, d-5,6 cm
XVI a. – kelionių, naujų žemių atradimų amžius. Keliautojai skverbėsi į vis naujus Rytų Azijos kraštus, jūreiviai – į vandenynų platumas. Gyvybiškai buvo svarbu tiksliai nustatyti geografinę platumą ir ilgumą ne tik keliaujant sausuma, bet ir atviroje jūroje. Laikrodis buvo vienas pagrindinių šių nustatymų matavimo prietaisų. Dažnai į laikrodžius papildomai buvo įtaisomi astroliabijos, astronomijos, kalendoriniai mechanizmai. Pasitelkus laikrodžius, prietaisus, išplaukus iš uosto būdavo nustatomos laivo koordinatės.
Laikrodžio korpusas – apskrita metalinė dėžutė su ąsele iš šono, išorinis mechanizmo dangtelis smarkiai išgaubtas. Laikrodžio skalę sudaro kelios pasidabruoto metalo plokštelės, uždėtos viena ant kitos. Apatinės plokštelės pakraščiuose išgraviruoti pilno laikrodžio romėniški valandų skaitmenys (I–XII ir I–XII), o jos briaunoje esantys dvidešimt keturi rutuliukai padeda nustatyti valandas tamsoje. Plokštelės viduryje – dangaus pusrutulių linijų tinklas su įrašais: „horizo“, „ho ri“, „obliqus rectus“, su deklinacijos įžymomis (10–70) ir dar du kartus įrašyta astronominė laiko skalė romėniškais ir arabiškais skaitmenimis (1–12 ir I–XII).
Kitoje, žalvarinėje, plokštelėje išgraviruotos mėnulio dienos arabiškais skaitmenimis (1–29), o jos skersinėlyje yra įrašas „Al index hida“, arabiški skaitmenys (10–40, 10–20), dalis zodiako ženklų ir raidės „da“ (alhidada (arabų k.), index (lotynų k.) reiškia rodykles).
Viršutinėje plokštelėje išgraviruoti mėnesių pavadinimai ir dienos (kas 10 dienų): „janvarius 10-20-31, febrvarius 10-20-28, martius 10-20-31, aprils 10-20-30, maius 10-20-31, iunius 10-20-30, iulius 10-20-31, augustus 10-20-31, september 10-20-30, october 10-20-31, november 10-20-30, december 10-20-31“. Jos viduryje – Zodiako ženklai ir mėnulio fazių įžymos kas 10 dienų (10-20-30). Rodyklės dvi: valandų ir mėnesio dienų.
Mechanizmą dengiančioje plokštelėje įkalti arabiški skaitmenys „2345“ ir iškalinėti šeši stilizuoti gėlių žiedai. Ant šios plokštelės esančios mechanizmo detalės paslėptos po ažūriniu bronziniu ornamentu, kurio pagrindą sudaro raidės „S.Š“.
Marija Švažienė - 1975 m.
Muzikiniai ritmai
Feliksas Jakubauskas - 1987 m.
Tegul nebūna virš mano slėnio juodo debesies
Danutė Kvietkevičiūtė - 2008-2009 m.
Žydinčios valandos. I-II d.
Juozas Balčikonis - 1986 m.
Vakaro muzika
Valdemaras Manomaitis - 1955 m.
Kelioninė rankinė
Kauno DDG kombinatas „Dailė“
1670 m.
Knyga „Officium Beatae Mariae Virginis“
Belgija
Remigijus Kriukas. - 2017 m.
Invazija
Emilis Galė - XIX a. pab. –XX a. pr.
Dėžutė
Stasys Ušinskas - 1957 m.
Vaza „Mėnuo saulužę vedė“
Neborovo majolikos manufaktūra - 1882-1885 m.
Žardinjerė
Lilija Olšauskienė - 1990 m.
Skulptūrinė kompozicija „Atgaila“
Saksonijos porceliano manufaktūra - XIX a. pab.
Popuri vaza
Podšapelis
Baranivkos porceliano fabrikas - XIX a. I p.
Karštų patiekalų indas
1710 m.
Vazelė
Meisenas
Ignotas Julijonas Ceizikas (1779- 1860) - XIX a. I p.
Dekoratyvinė plokštelė „Ceizikas kalėjime“
Kazimieras Simanonis - 1976 m.
Kaklo papuošalas
Benjaminas Kristupas Vagneris - XIX a. I p.
Grietinėlės ąsotėlis
Vilnius
XV a.
Žiedas
Lietuva, Vilnius
Moderno (Galeazzo Mondella, „Il Moderno“) - Apie 1490
Medalis DIVA FAUSTINA / SENATUS POPULUSQUE
Italija
XIX a. II p.
Telšių ugniagesių draugijos tarybos antspaudo spaudas
Lietuva
XVIII a. pab.
Mokesčių rinkėjo institucinio herbinio antspaudo spaudas
Lietuva
Jan Höhn (Hoehn) - 1669 m.
Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669-1673) karūnavimo medalis
Lenkija
Vilniaus monetų kalykla - 1581 m.
Stepono Batoro (1576–1586) Lietuvos trigrašis
XIX a. vid.
Rokoko stiliaus pastatomasis laikrodis su muzikine dėžute
Prancūzija
XIX a.
Klasicizmo stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis – automatas
Augsburgas, Vokietija
Gamintojas – Josepfas Telsneris - XIX a. pradžia
Rokoko stiliaus nešiojamasis (kišeninis) laikrodis
Viena, Austrija
Ona Grigaitė - 1992 m.
Natiurmortas
Egidijus Ignas Talmantas - 1973 m.
Arbatos servizas
Audrius Janušonis - 2007 m.
Punks not Dead
Liucija Šulgaitė - 1971 m.
Krinantys lašai I-II
Karališkoji Feleteno manufaktūra - XVIII a.
Gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“
Prancūzija
XVIII a. vid.
Vėduoklė
Vakarų Europa
XVIII a. II p.
Gobelenas „Pavasaris“
XVI a. pab.
Pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus. Petro Skargos togos dalis – pelerina
XVI-XVII a. sandūra
Kryžius (kilnojamas altorėlis)
Mečislovas Sirutavičius - XX a. II p.
Gintaro dirbinys „Traktorius“
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė - 2019 m.
Objektai-segės „Metų žymės“
III-XII a.
Gintarinis verpstukas
Lazdininkai, Kretingos r., Darbėnų apyl.
Eoceno epocha (prieš 56 – 33,9 mln. metų)
Gintaro gabaliukas su driežo inkliuzu
Vytautas Didžiulis (konstruktorius) - 1962 m.
Dulkių siurblys „Saturnas“
Juozas Galkus - 1971 m.
Plakatas „Sportuokime, sportuokime, sportuokime“
Feliksas Daukantas - XX a. 6 deš.
Bateliai, sukurti žmonai
Agnė Kuzmickaitė - 2020
Istorinės suknelės interpretacija
Ona Birutė Vincevičienė (projekto autorius) - 1970–1975m.
Moteriškas paltas
Vilniaus modelių namai
XVIII a.
Komoda
Prancūzija
XIX a. I p.
Sekreteras
Vakarų Europa
XVII a. pab.–XVIII a. pr. (?), XIX a.
Krėslas
Paulius Vitkauskas - 2006 m.
Kėdė „KU-DIR-KA“
XVII a.
Žaidimo kauliukas
Lietuva, Vilnius
VI a. pr. Kr.
Kraterio viršaus fragmentas
Sen. Graikija, Atika,
Apie 330-310 m. pr. Kr.
Padėklas
P. Italija, Kampanija
IV-III a. pr. Kr.
Skifas
P. Italija, Apulija
V a. pr. Kr. (apie 480 m. pr. Kr.)
Alabastronas
Senovės Graikija, Bojotija
