Sukūrimo data
XIX a. II p.–XX a. pr.
Aprašymas
Įsigytas 1966 m. Dauginių k., Akmenės r. Lininiai ir medvilniniai siūlai, rinktinis audimas, dimai, siuvinėjimas, 190×33 cm
Rankšluosčiai, kaip ir kiti interjero audiniai, skiriami į kasdieninius ir šventadienius. Šventadieninius gražiausius rankšluosčius kabindavo matomoje vietoje dailioje rankšluostinėje gryčiai, seklyčiai papuošti. Pakeisdavo porą kartų per metus (prieš Kalėdas ir Velykas) arba tuomet, kai pasiprašydavo per atlaidus svečių, kai kunigas kalėdodavo. Rankšluosčiai taip pat bene dažniausiai minėti tarp dovanų ar kaip tradiciniai apeiginiai daiktai, lydėję žmogų per visą gyvenimą nuo jo užgimimo iki mirties.
Etnografinėse Lietuvos srityse šventadieniniai rankšluosčiai skyrėsi savo raštais ir puošyba. Jie buvo audžiami įvairiomis technikomis, bet bene labiausiai paplitę aštuonnyčiai servetiniai, austi ruoželiu ir keturnyčiai diminiai. Rankšluosčių puošyboje atsispindi ir laikmečio mados, ir vietovės tradicijos. Senieji XIX a.–XX a. pr. rankšluosčiai labai dažnai puošti galuose įaustais raudonų medvilninių fabrikinių siūlų, kaime vadintų žičkais, raštais. Žemaičių rankšluosčiuose daug raudonos spalvos – kartais net iki 50 cm ilgio galai užaudžiami žičkais. Be to, žičkų dryžius žemaitės mėgo įausti rinktine technika. Ypač daug rankšluosčių su rinktiniais papuošimais apie Viekšnius, todėl galima manyti ten buvus profesionalių tuo užsiimančių audėjų. Kitas plačiai paplitęs rankšluosčių puošybos būdas – siuvinėjimas vienos ar kelių spalvų siūlais. Siuvinėta įvairiomis technikomis, bet bene labiausiai paplitęs inicialų siuvinėjimas raudonais medvilniniais siūlais vienpusiu kryželiu. Kartais greta inicialų išsiuvinėjami paukšteliai, gėlytės ar datos.
Nežinomas stalius - 1823 m.
Indauja
Nežinomas drožėjas - 1913 m.
Verpstė
Nežinomas puodžius - 1902 m.
Ąsotis
Jonas Pileckas - XX a. pr.-XX a. vid.
Rankšluostinė
Kritiliškės k., Šventežerio vls., Seinų apskr.
Nežinomas stalius - 1755 m.
Skrynia
Nežinomas XVIII a. pab. liaudies meistras - 1784 m.
Pakabinama indauja
Švėkšnos apylinkės, Šilutės r.
Nežinomas drožėjas - 1886 m.
Monstrancijos dėklas
Nežinomas margintojas - 1900-1925 m.
Margutis
Marcelė Karčiauskienė - 1964 m.
Margutis
Padriežiškių k., Jiezno ap., Prienų r.
Irena Jauniškienė - 2000 m.
Margutis
Kaunas
Marijona Urbonienė - 1930 m.
Margutis
Lekėčių ap.
Anelė Danilevičienė - 1964 m.
Margutis
Birštonas, Prienų r.
Pranutė Bačėnytė - 1923 m.
Margutis
Lekėčių ap.
Kazys Šimonis - 1900-1925 m.
Koplystulpis
Raseinių apsk.
Halina Kairiūkštytė-Jacinienė - 1947 m.
Aukštaitės nuotakos drabužiai
Vladas Drėma - 1942 m.
Vilniaus verbos
Vilnius
Juozas Adomonis - 1956 m.
Kraitinė skrynia
Skiemonių k., Skiemonių ap., Anykščių r.
Aleksandras Vinkus - XIX a. II p.
Adomas ir Ieva
Žemaitija
Nežinomas liaudies skulptorius - 1886 m.
Šv. Jurgis
Mažeikių r.
Jadvyga Nalivaikienė - XX a. III ketv.
Jaunavedžiai
Petronėlė Gerlikienė - 1976 m.
Laivas
Nežinomas liaudies skulptorius - 1847 m.
Pieta
Alko k., Rietavo vls., Raseinių apskr.
Vincas Svirskis - 1891 m.
Dvipusis kryžius. Paskutinė vakarienė/ Šv. Izidorius (fragmentas)
Bakainių k., Kėdainių r.
Nežinomas liaudies dailininkas - XVIII a. III ketv.
Altorėlis su paveikslais „Nuodėmė ir atgaila“/ „Atpirkimo medis“
Rumbonių k., Alytaus r.
Nežinomas liaudies dailininkas - XVII a. II p.
Šventas Pranciškus, angelų maitinamas (centrinė dalis)
Staliorių k., Šakių r.
Lidija Meškaitytė - 1981 m.
Kelionė į Smalininkus
Adomo Varno fotografija - 1925 m.
Kryžius, 1883
Zidaro Urbakonio sodyba Laužadžių k., Obelių vls., Rokiškio apsk.
Nežinomas fotografas - XX a. I p.
Tverų kapų koplyčia ir stogastulpis
Tverų vlsč., Telšių apsk.
Antano Šeduikio fotografija - 1954 m.
Moterys XIX a. pab.– XX a. pr. šventadieniais drabužiais
Bučiūnų k., Birštono apyl., Prienų r.
Stasio Vaitkaus fotografija - 1956 m.
Berniukas ir piesta
Pjaulės (Piaulių) k., Labardžių apyl., Rietavo r.
XIX a.
Kilimas (divonas)
Nežinomas XIX a. II p. meistras - 1882
Bažnytinė vėliava su paveikslu „Kristus, vainikuotas erškėčiais“ ir Marijos monograma
XIX a. I p.
Skara
XVIII a. II p.
Drobulė