Adomo Narkevičiaus paskaita apie lietuviškojo etninio „tipo“ atvaizdus ir Povilo Višinskio fotografinį archyvą

2021 m. liepos 22 d., ketvirtadienį, 18 val.

Povilas Višinskis (1875–1906). Žemaičių tipai. Pirmoje eilėje – trys Simono Montrimo seserys, antroje eilėje: Juozapas Šimkus (1), Elžbieta Stonatė (2), Anelė Sidaratė (3). Ušnėnų k., Užvenčio vlsč. (dabar – Kelmės r. sav.), 1896. Vilniaus universiteto biblioteka.

Nacionalinėje dailės galerijoje vyks kuratoriaus, menotyrininko Adomo Narkevičiaus paskaita „Lietuviškojo etninio „tipo“ atvaizdas ir jo ištakos: Povilo Višinskio etnografinės fotografijos atvejis“.

 

Paskaitoje aptariama esminė Lietuvos politikos ir kultūros veikėjo Povilo Višinskio (1875–1906), reikšmingos moderniosios lietuvių tautinės tapatybės raidos figūros, fotografinio archyvo dalis. Pranešime apmąstomos Višinskio 1896–1898 m. ekspedicijos į gimtąją Žemaitiją, kurių metu jis atliko etnografinius ir antropometrinius tyrimus, fotografavo etninius „tipus“. Atsekami pamatiniai ryšiai tarp Vakarų Europos kolonijinės-rasinės antropologijos teorijos ir jos „mokslinio“ panaudojimo Rusijos imperijoje, siekiant sukurti politinę žiniją apie „neišsivysčiusius“ šiaurės vakarų pakraščių kitataučius.

 

Tuo metu Višinskis studijavo Sankt Peterburgo universitete pas Eduardą Petri (1854–1899), pirmąjį mokslininką, kuris Rusijos imperijoje pristatė vokiečių etnografijos ir antropologijos mokyklą, iš dalies grįstą eugeniko Franciso Galtono rasinėmis ir evoliucionistinėmis teorijomis. Per Rusijos antropologų draugiją Petri suteikė finansavimą Višinskio antropometriniam tyrimui. Višinskis, pats save priskyręs pirmosios kartos lietuviams, grįžo į savo gimtinę, kad ištirtų lietuvių etninį „tipą“ – nufotografuotų bei atliktų antropometrinius matavimus. Jo fotografijos ir raštai atskleidžia Rusijos imperijos žvilgsnį, susipynusį su Višinskio tautiniais interesais, ir neišsakytą klasinę įtampą tarp aktyvisto-fotografo bei jo tiriamųjų.

 

Adomas Narkevičius. Fot. Vika Paškelytė

Mėginimai esencializuoti lietuvių tautos vaizdinę tapatybę siekiant įvairių politinių tikslų pakertami į nuotraukas patekus etnografo šeimos nariams. Atidžiai sekant nuotraukų dokumentinę ir estetinę raišką, Višinskio projektas atsiveria kaip kovų dėl tapatybės vieta, kurioje išryškėja sudėtingas galios santykių regione tinklas, susiformavęs XIX a. pabaigoje.

 

Adomas Narkevičius – šiuolaikinio meno kuratorius ir menotyrininkas, gyvenantis bei dirbantis tarp Londono ir Vilniaus. Šiuo metu jis plėtoja nesavalaikio meno koncepciją, permąsto „vėlavusią“ XX a. Baltijos šalių meno istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas ne-linijinio, daugialypio istorinio laiko sampratai, reprezentavimo negalimybės, kūniškumo ir seksualumo temoms. 2020 metais šias temas tirianti Narkevičiaus magistro disertacija „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse Tarybų Sąjungos sudėtyje“ Londono universiteto koledže (UCL) buvo apdovanota „Oxford Art Journal“ premija.

 

Renginys vyks lietuvių kalba.

 

Įėjimas nemokamas.

 

Paskaitą gyvai transliuos „15min“.

 

 

Šis renginys yra Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančią parodą „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“ lydinčios edukacinės programos dalis.

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt