„Šia paroda norime atiduoti duoklę Lietuvos pajūrio žmonėms, kurių gyvenime jūra užima ypatingą vietą, ir sugrąžinti į Prano Domšaičio galeriją ilgą laiką joje nerodytą marinistinę dailę. Šimtas kūrinių iš septynių muziejų leidžia atskleisti, kokia įvairi ir neišsemiama ši tema – nuo stichijos didybės, prekybos kelių iki jūros kaip svajų išlaisvinimo ir poilsio teritorijos, labai asmeniško žmogaus ryšio su ja. Tikiu, kad klaipėdiškiai ir miesto svečiai čia ras ne tik meno istorijos lobius, bet ir savo patirčių atspindžius“, – teigia LNDM generalinis direktorius ir parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas.

Parodoje – platūs jūros vaizdinių horizontai

Grėsminga ir svetinga, svetima ir sava – jūra šimtmečiais kurstė menininkų vaizduotę ir viliojo ieškoti vis naujų jos pavidalų. Greta jūros peizažų, parodoje pristatoma senoji grafika ir šiuolaikinės instaliacijos, atveriančios skirtingus žmogaus santykio su vandens stichija klodus. Pasakojimas prasideda nuo jos ištakų: biblinės pasaulio kūrimo scenos, antikinės jūrų dievybės ir pabaisos byloja apie vandens galią įkvėpti gyvybę ir kelti pavojų.

XVII–XIX a. kūriniuose audrų blaškomi laivai primena žmogaus trapumą, o kelionių ir uostų vaizdai pasakoja apie prekybą, atradimus ir užkariavimus. XIX a. peizažuose žvilgsnis į jūrą tampa asmeniškesnis. Hovhanneso Aivaziano (Ivano Aivazovskio), Juozapo Marševskio, Kanuto Rusecko ir Archipo Kuindžio kūriniuose greta stichijos didybės vis daugiau dėmesio tenka šviesai, atmosferai ir tylai – jūra kviečia sustoti, įsižiūrėti, nugrimzti į mintis.

Toliau paroda atplukdo į saulėtą paplūdimį. XIX a. antrojoje pusėje populiarėjantis poilsis pajūryje pamažu keičia žmonių kasdienybę ir papročius. Iš pradžių griežtų maudymosi ir elgesio taisyklių varžytas paplūdimys XX a. tampa laisvesne erdve: trumpėja maudymosi kostiumai, daugėja sporto, pramogų ir saulės vonių mėgėjų. Šias permainas liudija Kajetono Sklėriaus, Vytauto Kairiūkščio, Petro Kalpoko, Juozo Mikėno, Johno Gleicho ir kitų autorių kūriniai. Juose audrų ir pavojų nuojautą keičia poilsio džiaugsmas, judesys ir kasdieniai susitikimai. Naują vaizduotės bangą parodoje sukelia šiuolaikinių menininkių darbai: Aurelijos Maknytės skulptūriniame objekte „Jūros švytėjimas“ susilieja šviesa ir atmintis, o pasakojimą užbaigianti Akvilės Anglickaitės instaliacija „Vandenynas“, lydima Vytauto V. Jurgučio garso takelio, kviečia pasinerti į žvilgsniu neaprėpiamą vandenyną.

Bangose atsispindintys žmonių likimai

Jūros vaizdiniuose atsiskleidžia ir ją stebintis žmogus – jo lūkesčiai, geismai, trapumas, siekis peržengti pažįstamo pasaulio ribas. Skirtingų epochų tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, dizaino ir šiuolaikinio meno kūriniai pasakoja ir apie kintančias visuomenės normas, laisvalaikio įpročius ir grožio idealus. Istorinę atmintį parodoje papildo asmeniniai pasakojimai. Vaizdo įrašuose savo ryšiu su jūra dalijasi keturios iš Lietuvos pajūrio kilusios ar jame gyvenančios asmenybės.

Žmogaus santykį su jūra plačiau atskleis edukacijos, ekskursijos ir parodą lydintys renginiai. Lapkričio 26 d. 18 val. istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas paskaitoje „Sielose pasėti derlingus jūros daigus“: entuziazmas dėl jūros ir jo plėtotė Lietuvoje“ pasakos, kaip prieš daugiau nei šimtmetį lietuvių kultūroje pradėjo didėti susidomėjimas jūra, ir klaus, ar šiandien ji jau tapo sava.

Gruodžio 3 d. 18 val. teatro režisierius, aktorius ir performanso menininkas Benas Šarka pristatys performansą „Jūra ošia, duonos bus“. Jo kūryboje teatras, judesys, improvizacija ir vizualusis menas susipina tyrinėjant žmogaus būsenas ir santykį su aplinka.

Šimtą kūrinių sutelkusioje parodoje „Jūra viliokė“, greta jūros vaizdų, bus galima pamatyti unikalius navigacijos prietaisus ir ginklus iš Lietuvos jūrų muziejaus. Dailės ir fotografijos kūriniai atrinkti iš septynių muziejų rinkinių, tarp jų – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno miesto muziejaus. Ekspoziciją taip pat papildo Lietuvos fotomenininkų sąjungos rinkinio ir menininkų dirbtuvių darbai. Skirtinguose rinkiniuose saugomi jūros vaizdiniai susitinka uostamiestyje, kur juos atliepia kasdienės žmonių patirtys ir prisiminimai.

Paroda „Jūra viliokė“ veiks iki 2027 m. kovo 28 d. Daugiau informacijos apie parodą ir ją lydinčius renginius skelbiama LNDM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

Kuratorius dr. Arūnas Gelūnas
Architektas ir grafikos dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas
Koordinatoriai: Tomas Daukša, Aurelija Malinauskaitė, Skaistė Marčienė
Redaktorė Ilona Čiužauskaitė
Vertėja Aleksandra Fominaitė
Informaciniai partneriai: LRT, „JCDecaux“
Rėmėjai: „Mimaki Engineering Co., Ltd.“, „Sigma“