Siera, druska ir gyvsidabris

2026 m. spalio 15 – 2027 m. vasario 28 d.

Apimanti medžiagišką ir metafizinę dimensijas, alchemija suklestėjo Viduramžiais ir Renesanso epochoje, rado savo vietą dvaruose ir rūmuose, ja domėjosi karaliai, kunigaikščiai ir didikai. Alchemikai eksperimentavo su metalais, bandė juos versti į sidabrą ar auksą, gamino vaistus, o sukauptas žinias perteikdavo mįslinguose traktatuose, alegorinėse poemose ar receptuose. XX a. Carlo Jungo psichoanalitinės ir Mircea Eliade antropologinės, religijotyrinės įžvalgos praplėtė alchemijos sampratą ir susiejo ją su dvasinės transformacijos ir ritualinio gamtos pažinimo metaforomis.

 

Paroda „Siera, druska ir gyvsidabris“ formuojama pasitelkiant alcheminio mąstymo principus – pasaulio suvokimo būdą, kai materijos virsmas, dvasios virsmas ir pažinimas yra tarpusavyje susiję. Parodoje pristatomos šiuolaikinio meno praktikos, kuriose forma ir medžiaginis kūrinio dėmuo itin ryškūs. Per vandenį, mineralinius pigmentus, siūlus, duonos raugą, metalus ir druską meno kūriniai tyrinėja šiandienio žmogaus santykį su gamta, laiku, dvasingumu, įkūnytumu ir transformacija.

 

Per pastaruosius metus vykusiuose pokalbiuose su parodos autorėmis kilę klausimai vis grąžindavo prie santykio su savimi ir pasauliu. Kaip kurti ryšį su gamta, žeme ir požeminiais sluoksniais? Kaip geopolitiniai, ekonominiai ir socialiniai procesai keičia šį ryšį? Mūsų pačių savivoką? Kaip silpninti socialinių tinklų ir algoritmų formuojamų informacinių burbulų brėžiamas savęs ir kito ribas? Ar rankų darbas, įkūnytos praktikos ir materijos virsmai gali įžiebti vidines transformacijas?

 

„Siera, druska ir gyvsidabris“ atskleidžia alcheminę tria prima sampratą: siera siejama su siela ir aktyvumu, druska – su kūnu ir pastovumu, o gyvsidabris – su dvasia ir judrumu. Buvo tikima, kad šie trys materijos principai unikaliu santykiu pasireiškia gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Parodoje kritinis alchemijos potencialas pasirodo permąstant šių reiškinių skirtis  – materijos ir dvasios, manęs ir kito, žmogaus ir gamtos, racionalaus ir iracionalaus, mokslo ir vaizduotės. Parodos erdvėje it milžiniškoje kolboje meno kūriniai mezga ryšius, veikia vienas kitą ir vilioja metamorfozės pažadu.

 

 

Menininkės: Vaiva Grainytė, Urtė Janus, Morta Jonynaitė, Kamilė Krasauskaitė, Simona Rukuižaitė, Beatričė Mockevičiūtė

 

Kuratorė Viltė Visockaitė

Architektė Viktorija Rybakova

Grafikos dizainerė Gedvilė Tamošiūnaitė

Vertėja Eglė Murauskaitė

Koordinatorius Nojus Kiznis

Koordinuojantis architektas Aleksandras Kavaliauskas

 

Organizatorius LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus

Partneriai: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos ezoterizmo studijų grupė

Informaciniai partneriai: „JCDecaux“, „Delfi“

​

Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt