Prano Domšaičio galerijos pastatai

Fot. Gintarė Grigėnaitė

PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS PASTATŲ KOMPLEKSAS KLAIPĖDOJE

 

Prano Domšaičio galerija įsikūrusi Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, Liepų gatvėje, keturiuose į vieną kompleksą sujungtuose pastatuose (Liepų g. 29, 31, 33, 35). Trys pastatai – Liepų g. 31, 33 ir 35 – yra įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Pastatų sklypai suplanuoti XIX a. pabaigoje. Visi pastatai statyti XIX a. pab.–XX a. I pusėje (konkreti data nežinoma). Pastatai, formavę kvartalo urbanistinę struktūrą, atskleidžia Liepų gatvės (anuomet – Alexanderstrasse) rytinės atkarpos, XIX a. pabaigoje pavadintos „Pailgintąja Aleksandro gatve“ (Verlangernte Alexanderstrasse), o XX a. 4 dešimtmetyje pervadintos Otto Bottcherio gatve (OttoBottcherStrasse) užstatymo tendencijas. Išlikę autentiški trijų pastatų (Liepų g. 31, 33, 35) fasadai atspindi būdingas senosios Klaipėdos architektūros formas.

 

Po 1945-ųjų visi pastatai buvo nacionalizuoti, juose apgyvendintos šeimos, Liepų g. 35 name veikė vaikų darželis. Pastarasis namas 1971 m. buvo perduotas tuometinei Kultūros ministerijai. 1973 m. birželio 1 d. jame atidarytas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys – Klaipėdos paveikslų galerija. 1978 m., plečiant galerijos ekspozicijas, į vieną ansamblį  buvo įjungti dar trys pastatai (Liepų g. 33, 31, 29). Kiemo pusėje buvo suprojektuotas naujas priestatas, skirtas ekspozicijoms ir parodoms, suformuoti du uždari vidiniai kiemeliai.

 

 

IŠSAMIAU APIE PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS PASTATUS KLAIPĖDOJE

 

Mūrinį, tinkuotą, dviejų aukštų  pastatą, esantį adresu Liepų g. 31, akių ligų klinikai pasistatė gydytojas okulistas Edwinas Heinas, tad pastatas turi didesnius nei gretimų namų langus. Ypač platus yra buvęs antro aukšto operacinės langas su balkonu (virš įvažiavimo į kiemą, panaikintas rekonstrukcijos metu). Fasadiniai langai labai puošnūs, dekoruoti medžio drožiniais su akanto, meandro, kriauklės ir kitais ornamentiniais motyvais, plačiais mediniais drožinėtais sandrikais ir palangėmis, piliastrus primenančiais apvadais šonuose. Mediniu kiaurapjūvio ornamentu puoštas ir karnizas. Pastatą vainikuoja siauras dekoratyvinis frontonas su medžio drožiniais.

 

Gyvenamosios paskirties pastatas adresu Liepų g. 33 XX a. I pusėje taip pat priklausė E. Heinui. Mūrinis, tinkuotas, trijų aukštų statinys turi neobaroko elementų. Pirmo aukšto sienos dekoruotos rustais, fasadą puošia medinis balkonėlis-gėlynas su tekintomis baliustromis, pastato kampus remia piliastrai su korintiniais kapiteliais. Fasadą užbaigia lenkto ir laužyto kontūro frontonas su voliutomis bei nišoje įkomponuota reljefine liūto galva. Puošnumo pastatui suteikia dideli, pusapvalės arkos formos langai, profiliuoti karnizai. Po rekonstrukcijos buvęs įėjimas į pastatą iš Liepų gatvės panaikintas. Kiemo pusėje išliko medinė veranda.

 

Pastatas, esantis adresu Liepų g. 35, XX a. pradžioje priklausė firmai „Adler Werk G“, vėliau (1942 m. adresų knygos duomenimis) Georgui Schneideriui. Dalis patalpų buvo gyvenamosios paskirties, kita dalis naudota kontorai. Tai vieno aukšto raudonų plytų mūro statinys su mansarda ir pusrūsiu, čerpėmis dengtu laužytos konfigūracijos stogu. Jis būdingas iki XIX a. pabaigos Vokietijoje plitusios architektūrinės srovės „Medžiagų stilius“ (Materialstil), propagavusios natūralias medžiagas ir paprastas, racionalias formas, pavyzdys. Klaipėdoje šio stiliaus įtaka buvo jaučiama iki Antrojo pasaulinio karo. Pastato fasadui panaudotos įvairios medžiagos: tašytų akmens blokų cokolis, raudonos plytos ir šviesus tinkas sienoms, mediniai pastogės gegnių konstrukcijos elementai. Išraiškingoje ir racionalioje pastato struktūroje ryškėja ir istorizmo bei liaudiškosios architektūros („Tėvynės stilius“, Heimatstil) bruožai.

 

Tekstas parengtas pagal Jono Tatorio knygą „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994) ir Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus archyvinę medžiagą.

 

 

SVARBIAUSIOS ŽINIOS APIE LNDM PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS ĮKŪRIMO ISTORIJĄ

 

LNDM Prano Domšaičio galerija (tuo metu jis buvo vadinamas Klaipėdos paveikslų galerija) atidarytas 1973 m. birželio 1 dieną. Dar 1971 m. galerijai buvo paskirtas dviejų aukštų XIX a. pab.–XX a. pr. pastatas (Liepų g. 35). Projektuojant galeriją išsaugota pastato vidaus erdvių struktūra, autentiška laiptinė (architektas Zigmas Rutkauskas, interjerų dizaineris Kazimieras Miežinis).

 

Galerijoje buvo eksponuojami lietuvių senosios ir šiuolaikinės vaizduojamosios dailės kūriniai, XIX–XX a. pr. Vakarų Europos ir Rusijos tapyba, o nedidelį kiemelį puošė mozaikos ir skulptūros.

 

1973 m. galerijai buvo perduoti dar trys pastatai (Liepų g. 31, 33, 29). Rekonstrukcijos metu (architektas Z. Rutkauskas, interjerų dizaineris K. Miežinis) visi keturi pastatai buvo sujungti į vieną kompleksą. Nauja, 1 800 m² ploto ekspozicija atidaryta lankytojams 1978 m.

 

Tuo metu galerijoje buvo eksponuojama XVII–XVIII a. Lietuvos tapyba, XIX a. tapyba ir grafika (Vilniaus meno mokykla), XX a. I pusės Lietuvos tapyba ir grafika (Kauno meno mokykla), XIX–XX a. pr. Vakarų Europos ir Rusijos tapyba, tarybinių respublikų (Latvijos, Armėnijos ir kt.) dailininkų kūriniai. Didžiausia ekspozicijos dalis buvo skirta XX a. II pusės lietuvių vaizduojamajai ir taikomajai dailei.

 

1990 m. galerijos ekspozicijos atnaujintos. Didžioji ekspozicinio ploto dalis po pertvarkymo skirta šiuolaikinei lietuvių tapybai, grafikai, skulptūrai. Buvo eksponuojami Klaipėdos krašte XIX–XX a. pr. paplitę taikomosios dailės dirbiniai iš Dionyzo Varkalio kolekcijos, dailininkų, kilusių iš šio krašto, kūriniai.

 

2001 m. liepos 26 d. seniausioje galerijos dalyje (Liepų g. 35) įrengta nuolat veikianti tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinių ekspozicija. LNDM saugomas didžiausias pasaulyje tapytojo kūrinių rinkinys – 665 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, estampai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai.

 

2004 m., įamžinant tapytojo ekspresionisto P. Domšaičio atminimą, Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta Prano Domšaičio galerija.

 

2023 m. atnaujinta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija „Visada kelyje“. Galerijoje nuolat rengiamos Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrybos parodos, lankytojai kviečiami į paskaitas, koncertus.

 

Prano Domšaičio galerijoje rengiamos edukacinės programos (užsiėmimai, ekskursijos, integruotos pamokos, projektai) skirtos įvairaus amžiaus lankytojų grupėms.

 

Populiari vasaros renginių vieta – du jaukūs, žalumos kupini kiemeliai.

 

Parengė Kristina Jokubavičienė

 

Atnaujinta: 2024-02-01