Vilniaus priemiesčių topografija. XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vilniaus gimnazijos mokinių braižyti žemėlapiai

2019 m. kovo 20–liepos 14 d.

Vilniaus priemiesčio dalies nuo Vilniaus vartų iki Žaliojo tilto, Mažųjų Lukiškių bei Mažojo Vingio planas. Nubraižė 4 klasės mokinys Ignotas Kozyrskis, 1804 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvu kovo 20 d., trečiadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) pristatė parodą, kurioje eksponuojami XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios dar neurbanizuotų Vilniaus priemiesčių (Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos ir Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų apylinkėmis) žemėlapiai, braižyti Vilniaus gimnazijos mokinių. 31 žemėlapis, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, dar laukia kartografų, istorikų ir kitų tyrėjų įdėmaus žvilgsnio ir plunksnos. Parodą papildys 14 amžininkų sukurtų minėtus priemiesčius vaizduojančių meno kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. 

 

Šiandien daugelis iš mūsų, vaikščiodami po Vilnių, priimame regimą miesto audinį kaip savaime suprantamą ir nekintantį vaizdinį. Pavyzdžiui, šiandien niekas nepasakytų, kad Lukiškių aikštė yra Vilniaus priemiestyje arba kad ūksmingas Vingio parkas stūkso Vilniaus užmiestyje, o Žvėrynas – tai pirmykštį gamtos grožį išsaugojęs pušynas, kuriame laisvai ganosi stirnos, danieliai ir šernai; sunku patikėti, kad dabartinės Jono Basanavičiaus gatvės rajonas (vadintas Pohulianka) – tik negyvenama vietovė greta kelio į Trakus bei Gardiną su vieniša Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia, o Žvejų priemiestis – tik kaimelis su žydų kapinėmis ir mediniais namukais, besiglaudžiančiais prie barokinės karmelitų vienuolyno bažnytėlės. Šiuos ir dar daugelį kitų išlikusių arba išnykusių bei pasikeitusių buvusių Vilniaus priemiesčių planų parodoje galės išvysti vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Parodos organizatoriai tikisi, jog iš archyvų tylos prikelti ir eksponuojami Vilniaus priemiesčių planai paskatins domėtis miesto istorija.

 

Ši paroda yra parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto pasirengti Vilniaus 700 metų jubiliejui, antrosios parodos „NOSTRA VILNA: pirmasis Vilniaus atvaizdas“ dalis. 

 

Paroda veiks iki liepos 14 d.

 

Parodos kuratorius Remigijus Černius

Parodos rėmėjas VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba  

 

Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt