Paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų“

2018 m. gruodžio 20–2019 m. kovo 24 d. Kovo 23 d., šeštadienį, 12 val. parodos „Eva Kubbos: tarp horizontų“ ekskursija su muziejaus gidu

Eva Kubbos. Be pavadinimo

2018 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaryta retrospektyvinė paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų“ (veiks iki 2019 d. kovo 10 d.). Joje Lietuvos žiūrovas turi unikalią galimybę pirmą kartą susipažinti su šiais metais Lietuvos dailės muziejų iš Australijos pasiekusia išskirtine dailininkės dovanota kūrinių kolekcija.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavo parodos kuratorė Ilona Mažeikienė, LDM vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja Regina Urbonienė, kultūrologas Vytautas Juška, buvęs ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės Sidnėjaus apylinkės pirmininkas.  Spaudos konferencija buvo transliuojama gyvai Lietuvos dailės muziejaus socialinio tinklo Facebook paskyroje.

 

Kovo 23 d., šeštadienį,  12 val. parodos „Eva Kubbos: tarp horizontų“ uždarymo proga kviečiame į ekskursiją su muziejaus gidu. Dalyvauti ekskursijoje gali visi, įsigiję muziejaus bilietą. 

Registracija nereikalinga.

 

Australijoje pripažinimą pelniusi lietuvių menininkė Eva Kubbos (gim. 1928) atsiskleidė daugiabriauniu talentu kaip tapytoja, grafikė, knygų iliustruotoja. Jos kūrybai būdingas jautrus estetizmas praturtino tapybinę XX a. II pusės Australijos kraštovaizdžio tradiciją.

 

Ilgą E. Kubbos kūrybinį kelią žymi teminiai ir stilistiniai virsmai, neatsiejami nuo kūrėjos biografijos. Meninės karjeros pradžioje pokario Vokietijoje pasirinkusi grafiką, ji kūrė medžio ir linoraižinius. Šiuo laikotarpiu išryškėjo dailininkės polinkis į apibendrintas liaudies meno formas, archetipinius įvaizdžius, sekimas vokiečių ekspresionistų Karlo Schmidto-Rottluffo, Käthe Kollwitz, Franzo Marko, Der Blaue Reiter dailininkų rato kūryba. Grafikos kūriniams buvo būdinga aiški, struktūruota figūrinė kompozicija, linijinė raiška. Įgyta grafikės patirtis nulėmė tolesnę kūrybinę E. Kubbos karjerą. 

 

Septinto dešimtmečio pradžioje įsitvirtinusi Australijos meno aplinkoje, E. Kubbos kardinaliai pakeitė savo meninius prioritetus – pasuko į akvarelinės tapybos sritį. Šiuo laikotarpiu ji išgyveno tikrą kūrybinį proveržį. Tokį kardinalų pokytį paskatino noras išsivaduoti iš varžančių apimčių, grafinio vaizdavimo būdo. „Pasijutau per daug apribota mažų formatų, įprastų raiškos priemonių, pajutau didelį norą išdrįsti būti didelė. Norėjau turėti daugiau laisvės saviraiškai“, – teigia autorė. Pirmąsias tapybos kompozicijas E. Kubbos sukūrė ant minkšto ofsetinio popieriaus dirbdama be molberto. Akvarelė jos paveikslams suteikė daugiau spontaniškumo, naujų greito veikimo galimybių. Šį jos pasirinkimą lėmė ir ilgamečio bičiulio ir mentoriaus Henriko Šalkausko autoritetas. Sutapus meniniams interesams, pora dalijosi bendra studija, kartu dalyvavo parodose, žavėjosi Niujorko mokyklos atstovų kūryba. 

 

E. Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį. Nesiekdama dokumentiško tikslumo, autorė peizažams suteikia metaforiško, pirmapradžio intymumo. 1979 m. staiga mirus bičiuliui H. Šalkauskui, E. Kubbos tarsi iš naujo atrado kūrybos vertę. Jos kūrinių raiška tapo dar intymesnė, iliuzoriški kraštovaizdžiai spinduliavo dar intensyvesniu energijos užtaisu. Menininkės darbai emociškai stipriai veikia žiūrovą, komunikuodami spalvomis kaip instrumentu. 

 

E. Kubbos savo kūrinius eksponavo daugelyje asmeninių ir grupinių parodų svarbiausiuose meno forumuose visame pasaulyje: Australijoje, Japonijoje, Malaizijoje, JAV, Europoje. Yra surengusi asmeninių parodų: Sidnėjuje (1962, 1991), Niukasle (1964), Adelaidėje (1968), Kanberoje (1969), Klivlande ir Tasmanijoje (1981). 

 

Menininkės kūrinių turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Naujojo Pietų Velso galerija Sidnėjuje, Kvinslando meno muziejus, Niukaslo meno galerija, Mertz Fondas Niujorke, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privačios galerijos ir kolekcininkai Australijoje ir Lietuvoje. 

 

Po 1991 m. E. Kubbos ne kartą lankėsi Lietuvoje. 2016 m. Lietuvos dailės muziejui padovanojo unikalią savo draugo H. Šalkausko kūrinių kolekciją, o 2018 m. – savo darbų rinkinį. Paskutinė dailininkės kūrinių siunta pasiekė muziejų vos prieš savaitę, gruodžio 12 dieną.

 

Dailininkė ir meno mecenatė E. Kubbos šiandien gyvena ir kuria Sidnėjuje. Tai pirmoji asmeninė jos kūrybos paroda Lietuvoje, skirta 90-ajam menininkės jubiliejui. Šia proga eksponuojama padovanota 40 kūrinių kolekcija, apimanti 1961–2017 m. kūrybą, kurią papildo Melburne veikusio Čiurlionio diskusijų klubo narių bei lietuvių visuomenininkės Genovaitės Kazokienės Lietuvos dailės muziejui dovanoti kūriniai, o taip pat dailininkų E. Kubbos ir H. Šalkausko portretai, nutapyti bičiulių menininkų: estės Vaikes Liibus-Lakeman (1917–2008), lietuvės Leekos Gruzdeff-Kraucevičiūtės (gim. 1939), australo Thomaso Gleghorno (gim. 1925). Ekspozicijoje bus demonstruojamos ištraukos iš Zitos Kelmickaitės ir operatoriaus Raimundo Razvadausko dokumentinio filmo „Australijos lietuviai: tolimi ir artimi“ (2014).

 

Parodos partneriai: Australijos lietuvių bendruomenė Sidnėjuje, Australijos lietuvių bendruomenės krašto valdyba Melburne, Kanberos lietuvių bendruomenė

 

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Parodos rėmėjas UAB „Ekspobalta“ 

 

EVA GERTRŪDA KUBBOS

Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos

 

1928 vasario 8 d. gimė Didšilininkų k. Šilutės apskr., Klaipėdos krašte šešis vaikus auginusioje šeimoje. Gimtinės kraštovaizdžių grožis buvo vienas ryškiausių ankstyvųjų jos patirčių, pastūmėjusių meno link. 

 

1944 kartu su motina, jaunesniąja seserimi ir broliu pasitraukė į Vokietiją. Šeimai apsigyvenus Mitveidoje, trumpą laiką dirbo vietinio siuvėjo padėjėja.

 

1946–1951 kaip stipendininkė mokėsi Taikomosios dailės mokykloje rytų Berlyne pas anatomijos profesorių, dailininką ir skulptorių Wilhelmą Tanką (1888–1967). Pasirinkusi grafiką, kūrė medžio ir linoraižinio technikomis. Domėjosi litografija, ir tai ją paskatino sukurti baigiamųjų darbų seriją Bertolto Brechto pjesei „Motušė Kuraž“. Pedagogai skatino mokinius iliustruoti, nuolat plėsti akiratį, lankytis parodose, teatruose. Šiuo laikotarpiu menininkė žavėjosi Emilio Noldes, vokiečių ekspresionistų grafika, supaprastina ir apibendrinta plastine kalba, ekspresyvia figūrų deformacija. 

 

1952 brolio kvietimu drauge su seserimi iš Neapolio atvyko į Australiją, Melburną. Įsikūrė Bonegillos pabėgėlių stovykloje.

 

1952–1954 dirbo pagal Australijos vyriausybės imigrantų darbo sutartį Šepartono vaisių konservų įmonėje, Brockhoffo sausainių fabrike Brisbane, radijo detalių gamykloje. Pasibaigus privalomų darbų kontraktui, dirbo vitrinų apipavidalintoja Melburno universalinėje parduotuvėje. Buvo mados namų „Mantons“ dekoratorė, parduotuvių „Mutual“ ir „Cannes“ dailininkė, reklamos vadybininkė, vadovavo profesionalių fotografų komandai.

 

1952 mokėsi Karališkajame technologijų institute Melburne, Svinburno technikos koledže, ten studijavo technologijas ir vadybą. 

 

1958 debiutavo II Australijos lietuvių dailininkų parodoje, Moomba festivalyje Melburne.

 

1960 įsikūrė Sidnėjuje. Penkiolika metų dirbo „John Sands Company“, komercinės reklamos srityje. Sidnėjuje sutiktas Henrikas Šalkauskas, ilgainiui tapęs artimu bičiuliu ir mentoriumi, vyresniosios kartos lietuvių grafikas Vaclovas Ratas ir australas Laurie Thomas paskatino ją įsitraukti į aktyvų Sidnėjaus meno gyvenimą, dalyvauti parodose. Kūriniai eksponuoti I Australijos grafikų parodoje „David Jones“ galerijoje. Buvo Australijos Šiuolaikinio meno draugijos narė.

 

1956–1963 intensyviai kūrė, eksperimentavo linoraižinio, šilkografijos technikomis. Drauge su kolegomis lietuviais įsteigė Sidnėjaus grafikų draugiją. 

 

1962 „Barry Stern“ galerijoje atidarė pirmąją asmeninę kūrybos parodą. Tokijuje vykusioje trečioje tarptautinėje grafikos bienalėje buvo apdovanota prizu, skirtu moteriai dailininkei. Pakito meninė raiška: nuo ekspresyvaus figūratyvo buvo pereita prie labiau abstrahuotos raiškos. Iliustravo Vytauto Janavičiaus romaną Pakeliui į Atėnus (išleido H. Šalkauskas, Sydney). 

 

1963 priklausė Australijos akvarelės institutui. Atsisakė grafinės kūrybos, pasuko į tapybos sritį, susidomėjo akvarele, vėliau kūrė guašo, akrilo, mišriomis technikomis. Tuo pat metu pakito jos kūrybinė maniera, įsigalėjo gestu paremtos tapybos pobūdis, abstrakčiajam ekspresionizmui būdinga raiška. 

 

1964 apdovanota Wynne prizu peizažo srityje pasireiškusioms menininkėms. 

 

1968 apdovanota Naujojo Pietų Velso galerijos skiriamu Trustees prizu (1968).

 

1975 iliustravo Vytauto Janavičiaus knygą Nevykėlio užrašai (Leidėjas H. Šalkauskas, „Mintis“, Sydney)

 

1981 1979 m. mirus bičiuliui H. Šalkauskui, po netrumpos pauzės dailininkė iš naujo atrado intymumo nuspalvintą kūrybos džiaugsmą. Drauge su bičiulio motina Ona Šalkauskiene įsteigė vardinę Šalkausko premiją jauniems menininkams. 

 

Kūrinius eksponavo daugelyje asmeninių ir grupinių parodų svarbiausiuose meno forumuose visame pasaulyje: Australijoje, Japonijoje, Malaizijoje, JAV, Europoje. Yra surengusi asmeninių parodų: Sidnėjuje (1962, 1991), Niukasle (1964), Adelaidėje (1968), Kanberoje (1969), Klivlande ir Tasmanijoje (1981). 

 

Menininkės kūrinių turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Naujojo Pietų Velso galerija Sidnėjuje, Kvinslando meno muziejus, Niukaslo meno galerija, Mertz Fondas Niujorke, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privačios galerijos ir kolekcininkai Australijoje ir Lietuvoje. 

 

Po 1991 m. E. Kubbos ne kartą lankėsi Lietuvoje. 2016 m. Lietuvos dailės muziejui padovanojo draugo H. Šalkausko kūrinių kolekciją, o 2018 m. – savo darbų rinkinį. Paskutinė dailininkės kūrinių siunta pasiekė muziejų vos prieš savaitę, gruodžio 12 dieną.

A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. +370 5 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt

Taip pat žiūrėkite

Edukacija

Edukacinė programa „Grafikos ir tapybos horizontai pagal Evą Kubbos“