Neringa Poškutė-Jukumienė. Prūsų mėlis

2022 rugsėjo 9 – 2023 balandžio 16 d.

Fot. Ingrida Mockutė-Pocienė

Neringa Poškutė-Jukumienė Lietuvos šiuolaikinėje juvelyrikoje užima unikalią poziciją: ji nesusikoncentruoja į kūnui skirtus objektus ar tuo labiau nekuria papuošalų, o fiksuoja procesus. Juvelyrika jai – nuolat kintančio tyrimo programa, kurioje svarbiausi dalykai – jos kaip menininkės smalsumas ir aktyvi socialinė pozicija. Juvelyrės kūryba neįmanoma be žiūrovų, ne pasyvių stebėtojų, bet aktyvių dalyvių. Jie provokuojami judėti menininkės nubrėžtomis trajektorijomis, mintyse prisiderinti instaliacijos fragmentus prie savo kūno, o labiausiai pageidaujama – kad patys taptų instaliacijos dalimi kaip šįkart.

 

Naujausioje N. Poškutės-Jukumienės juvelyrikos instaliacijoje „Prūsų mėlis/Prussian Blue“ pasakojama apie šiuolaikiškumo ir istorijos sankirtą, apie iliuzijų ir realybės neatitikimą, apie politiką ir sakralumą. Prūsų mėlis – spalva, atsiradusi dėl klaidos, kai šveicaras dažų gamintojas Johannas Jacobas Diesbachas, XVIII a. pradžioje dirbęs Berlyne, bandė sukurti raudonus košenilio dažus. Tačiau sureagavus kraujui, kaliui ir geležies sulfatui susidarė geležies ferocianidas, turintis labai ryškų mėlyną atspalvį. Šis pirmasis sintetinis pigmentas buvo pavadintas prūsų mėlyna arba Berlyno mėlyna; pavadinimas inspiravo poetus, rašytojus, iki šiol jis skamba romantiškai, nors nieko romantiško čia nėra. Dažnai žmonės, pamatę tikrąją prūsų mėlio spalvą, išgyvena nusivylimą. N. Poškutė-Jukumienė įvairiais prūsiškos mėlynos emalio, epoksidinės dervos atspalviais dengia rombus, sudarančius pagrindinius instaliacijos akcentus. Ji, galima sakyti, mato pasaulį per rombo formą. Ją pasitelkus galima žaisti daugeliu būdų: į rombus išsiskirsto geltonai juoda užtverianti juosta, jis simbolizuoja deimantą ir moters įsčias, jis naudojamas eismo ženkluose; jis kaip modulis, galintis ta pačia forma išreikšti daugybę dalykų. Šiuo atveju Palangos gintaro muziejaus koplyčia pavirsta vienu dideliu rombu, kuriame tarsi sakraliame rate dar kartą įvairiais būdais atsikartoja iš rombų sudėliota mozaika. Mozaikos, dažniausiai naudojamos bažnyčiose, čia tampa šiuolaikiškumo ženklais; įsižiūrėję į vaizdus rombuose, užlietus emaliu, epoksidine derva, pamatysime memus ir kitus kasdienos inkliuzus. Memai, tos mūsų šiuolaikiškumo vizualinės atplaišos, skirtos trumpai reflektuoti ir komiškai arba ironiškai atspindėti tai, kas vyksta, ir veikia labai trumpą laiką. Vienu metu visi jais dalijasi, tačiau jau po keleto mėnesių niekas gali ir nebesuprasti jų prasmės. Tačiau šie komunikacijos vienetai išlaiko informacijos, vienu metu užplūstančios visuomenę, gabalėlius. N. Poškutė-Jukumienė memus perkelia į juvelyrinius rombus, juos paversdama instaliacijos dalimi ir skatindama žiūrovus atpažinti tai, kas buvo aktualu, o praėjus laikui nebeteko reikšmės. Tie prūsiško mėlio rombai – kaip savotiškos laiko kapsulės; ar ne tokia pati laiko kapsulė yra ir gintaras? Ar ne taip pat romantizuojame mėlynąjį gintarą, patį rečiausią, iš tiesų anaiptol nešvytinčio mėlyna spalva? Ar mėlis nesuteikia savotiško romantiško spindesio „mėlynajai žemei“, kurioje slūgso gintaro klodai ir kuri išties tėra tik kito atspalvio pilka? Mes patys savo aplinką pripildome iliuzijų ir nusiviliame susidūrę su realybe.

 

N. Poškutė-Jukumienė siekia išblaškyti iliuzijas ir ištraukti žiūrovus iš stagnacijos, ne tik provokuodama juos tapti instaliacijos dalyviais. Ji viena ranka grąžina koplyčiai sakralumą, kita – įsikūnija į popiežiaus vaidmenį, griaudama sustabarėjusius religinius įsitikinimus. Tai, kas nepriimtina, dažnai kaip tik ir verta tapti meno objektu. Nepatogaus, garsiai kalbančio, kritiško, ironiško meno. Galiausiai memu virsta ne tik moteris popiežė, bet ir mes visi, vaikštantys instaliacijoje, tame dideliame rombe. Kaip musės mėlynojo gintaro gabale. Ir tam tikra prasme ten mes ir liksime visiems laikams.

                                                                                                            Jurgita Ludavičienė

 

 

 

Kuratorė Jurgita Ludavičienė

Koordinatorė Regina Makauskienė

Architektas Vladas Balsys

Dailininkė Lina Bastienė

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas LRT

Rėmėjas Baldų prekybos centras „Šilas“ 

Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga
+370 460 30 314
gintaro.muziejus@lndm.lt

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Prūsų mėlis