Nematomi darbai

2026 m. kovo 20 – balandžio 19 d.

Elektros kabeliai ir vamzdžiai, paslėpti po žeme, ryškiaspalves liemenes vilkintys kelininkai, kurie paradoksaliai tampa nematomi – tai dalykai, kurių dažniausiai nepastebime, nors būtent ši infrastruktūra palaiko mūsų kasdienį gyvenimą mieste. Kol sistemos veikia sklandžiai, apie ją dažnai net nesusimąstome. Nematomumas yra ne tik materialus, bet ir simbolinis: valymo, priežiūros ir įvairūs rūpybos darbai dažniausiai atliekami socialiai pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių. Tačiau būtent šiuose darbuose tyliai atsiskleidžia viena pamatinių žmogiškumo savybių – gebėjimas rūpintis vienas kitu.

Antrasis termodinamikos dėsnis teigia, jog visos sistemos juda entropijos link, todėl norint jose palaikyti tvarką reikalinga nuolatinė sistemą atstatanti energija. Jėga, kuri naudojama ne naujo kūrimui, bet jau esančio veikimui užtikrinti. Energijos sąvokos ištakos siekia Aristotelį, kuris energeia apibrėžė kaip potencialo aktualizaciją, tačiau šiuolaikinės reikšmės ji labiausiai prisipildė pramonės revoliucijos metu, vystantis termodinamikos mokslui. Proveržiai visuomenėje, kuriuos tuo metu pirmiausia įgalino garo variklis, o vėliau elektros įdarbinimas, ne tik transformavo ekonomines sąlygas, bet ir iš esmės pakeitė kolektyvinę vaizduotę. Energija imta suvokti kaip nematoma, tačiau išmatuojama darbo jėga, kurią galima kaupti, mainyti ar transformuoti. Kartu darbas pradėtas suprasti kaip jos sąlygojamas vertės kūrimo procesas, galintis būti atliekamas ne tik žmonių ar gyvūnų, bet ir mašinų.

Šiandieniame klimato kaitos ir geopolitinių įtampų kontekste vis dažniau kalbame apie energetinės transformacijos būtinybę, grindžiamą atsinaujinamumo, efektyvumo ir savarankiškumo vertybėmis. Tuo pat metu skaitmeninės ir dirbtinio intelekto technologijos žada sukurti visuomenę po darbo santykių eros (angl. post-labour society), tačiau kartu kelia naujų iššūkių – nuo augančio energijos vartojimo iki klausimų apie naują socialinį kontraktą automatizacijos amžiuje.

Paroda „Nematomi darbai“ ir ją lydinti renginių programa siūlo šiuos technologinius ir socialinius klausimus tyrinėti tarpdiscipliniškai – iš šiuolaikinio meno ir kritinės architektūros perspektyvos. Parodos kūriniuose skleidžiasi energijos vaizduotės persipynimas su kasdienybės mitologija, nostalgija futurizmui ir šmaikščia sistemine kritika. O per jų skirtingus formatus galima patirti tai, kas dažnai lieka nepastebėta, tačiau iš esmės palaiko mūsų buvimą kartu.

Čia kuriamas fragmentiškas naratyvas, kuriame atskiri kūriniai jungiasi į daugiabalsį pokalbį. Kviečiame sekti laikinus saulės atspindžių piešinius ant galerijos sienos ir leistis į refleksiją apie pagrindinį pasaulio energijos šaltinį, jo svarbą mūsų kasdienybėje ir mitologijoje. Sklęsdami su palydovais patirsite aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vykstančius šio dangaus kūno sukeliamus reiškinius, tokius kaip elektros išlydžiai. O nusileidę ant žemės iš naujo atrasite dar visai neseniai romantiško progreso įkrautą elektrifikacijos procesą, kuriame urbanistinė aplinka ir vietos gyventojų kūnai tapo vientisos modernistinės choreografijos dalimi.

Pagauti ritmingo svaigulio, toliau leisitės šokdinami šiuolaikinio miesto ir jį struktūruojančių sistemų, kurių egzistavimą geriausiai išduoda viešųjų erdvių infrastruktūra – pavyzdžiui, miesto apšvietimas. Tuo pat metu pamėginkite įžvelgti ir tai, kas lieka šešėliuose – už tinklo ir reprezentacijos ribų. O pažadinę savo vaizduotę, pabandykite įsivaizduoti, kaip mūsų gyvenamoji aplinka galėtų veikti ir atrodyti, jei ji būtų įkūnyta nuolatinio perkūrimo ir atsinaujinimo principais.

Parodos kuratorius Martynas Germanavičius

Parodoje ir meninėje programoje dalyvaujantys menininkai: Beatričė Mockevičiūtė, Deimantas Narkevičius, Emilija Povilanskaitė, Mindaugas Reklaitis, Pablo Encinas Alonso, Tove Brunberg, Enrique Cilleruelo, Kipras Dubauskas, Justinas Dūdėnas, Lucille Leger, Jacques-Marie Ligot, Diāna Mikāne, Paula Veidenbauma, Eglė Šimėnaitė

Parodos architektas Artūras Čertovas

Parodos koordinatorės: Eglė Juocevičiūtė, Goda Aksamitauskaitė

Parodos technikai: Tauras Kensminas, Vytautas Narbutas

Parodos architektūros konsultantas Mindaugas Reklaitis

Grafinis dizainas: Nerijus Klumbys ir Mantas Rimkus (taktika.studio)

Meninės programos koordinatorės: Aistė Gaidilionytė, Kamilė Vasiliauskaitė

Parodos komunikacija Vilius Balčiūnas

Apšvietimas ir elektra Dominykas Bielunskis

Tekstų vertimas ir redagavimas Martynas Galkus

Organizatorius Architektūros fondas

Parodos partnerė LNDM Nacionalinė dailės galerija

Paroda yra europinės architektūros platformos LINA dalis. Platformą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.