Laikrodininko dirbtuvė

Ekspozicijos „Laikrodininko dirbtuvė“ fragmentas. Valdo Račylos nuotr.
Ekspozicijos „Laikrodininko dirbtuvė“ fragmentas. Nuotr. Valdo Račylos

Ši ekspozicija supažindina su laikrodininko amatu. Autentiškai atkurta Renesanso laikotarpio laikrodininko dirbtuvė, kurios centre laikrodininkas (manekenas) remontuoja senovinį laikrodį. Jo darbo įrankių arsenalą sudaro apie 164 vnt. įrankių, reikalingų darbui. 

 

XIII–XIV amžių sandūroje pirmuosius mechaninius laikrodžius gamino šaltkalvių, katilių, kalvių cechuose. Laikrodžių detalės buvo liejamos, kalamos, kniedijamos, todėl ir laikrodžių gamybos įrankiai pradžioje buvo paprasti, universalūs, naudoti įvairių specialybių amatininkų. Tobulinant laikrodžių mechanizmus, pamažu susiformavo atskiras laikrodininkų amatas. XVI a. atsirado pirmųjų laikrodininkų cechų, kuriuose atskiroms laikrodžių dalims pagaminti buvo naudojami tik tam darbui reikalingi įrankiai, instrumentai, prietaisai bei įrenginiai. Ypač preciziškų specialių įrankių atsirado XVII a., pradėjus gaminti tikslius švytuoklinius ir mažus balansinius nešiojamuosius laikrodžius. Jų detalėms gaminti buvo sukurti įrankiai ir prietaisai, kurių tikslumas skaičiuotas net mikronų dalimis.

Liepų g. 12, LT-92114 Klaipėda
+370 46 410 413, +370 46 410 414
+370 46 410 417
laikrodziu.muziejus@lndm.lt
www.muziejai.lt/klm/index.htm

Taip pat žiūrėkite