2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Nacionalinėje dailės galerijoje
Norėtumėte pagilinti žinias apie XX–XXI a. Lietuvos dailę? O galbūt atrasti ją iš naujo? Galite tai padaryti virtualiai apsilankydami Nacionalinėje dailės galerijoje. Virtualiame ture gidas Jums papasakos apie galerijos pastatą, jo architektūrą, pavedžios po erdvias ir šviesias sales, kur eksponuojami žymūs Lietuvos autorių kūriniai, pradedant XIX–XX amžių sandūra ir užbaigiant jau šių dienų pavyzdžiais. Pakeliui Jus lydės išsamūs dailės istorijos raidos komentarai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Viktoro Vizgirdos ir daugelio kitų žymių amžiaus pradžios ir tarpukario novatoriškų, vakarietiškų, dažnai maištingų meninių pažiūrų asmenybių darbus, eksponuojamus pirmosiose salėse, keičia karo ir pokario, okupacinių režimų žiaurią ir slogią atmosferą atskleidžiantys propagandiniai…
2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Palangos gintaro muziejuje
Kviečiame pasivaikščioti virtualiai Palangos gintaro muziejuje. Pirmoje turo dalyje, lydimi gido pasakojimo, pasižvalgysite po grafų Tiškevičių rūmų menes, pasigrožėsite išlikusiomis autentiškomis detalėmis, meno kūriniais, susipažinsite su rūmuose gyvenusiomis ar viešėjusiomis asmenybėmis, gyvenimo būdo pasirinkimais, išgirsite įdomių faktų. Antrojoje turo dalyje – viskas apie gintarą. Gidas papasakos apie lietuviškojo aukso kilmę, rūšis, formavimosi procesus, taip pat gintaro panaudojimą nuo pat seniausių laikų iki mūsų dienų. Smulkiau susipažinsite su žymesniais ir gamtos, ir žmogaus sukurtais eksponatais. Muziejaus saugomuose retuose gintaro inkliuzuose sustingę prieš 50 milijonų metų gyvavę augalai ir gyvūnai, gintaro meistrų talentą atskleidžia archeologiniai radiniai iš pajūrio teritorijų ir šiuolaikinių menininkų…
2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Prano Domšaičio galerijoje
Virtualiame ture po Prano Domšaičio galeriją susipažinsite su jo pastatais, ekspozicinėmis erdvėmis, muziejaus įkūrimo istorija, eksponuojamais vertingas rinkiniais. Didžiausias dėmesys skiriamas nuolat veikiančiai tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinių ekspozicijai. 2–12 salėse rodoma dalis tapytojo kūrinių rinkinio, saugomo Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Didžiausią pasaulyje P. Domšaičio darbų kolekciją sudaro 665 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, estampai. Ekspozicijos pradžioje matysite Mažosios Lietuvos gamtą, kaimus ir miestelius, artimus dailininkui žmones, vėliau – tolimų ir egzotiškų kraštų, kuriuose dailininkui teko lankytis bei gyventi, vaizdus, gyventojų portretus. Turkijos, Balkanų šalių, Pietų Afrikos peizažai, figūrinės kompozicijos, portretai ir dailininko pamėgtoss biblinės tematikos kūriniai traukia akį sodria…
2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Kviečiame apsilankyti Vytauto Kasiulio dailės muziejuje virtualiai. Turo pradžioje maloni gidė nupasakos muziejaus pastato istoriją, architektūrą, čia veikusias įstaigas, Vytauto Kasiulio vardo muziejaus įsteigimo priežastis, o tada įves į ryškų, permainingą ir spalvingą žymaus dailininko meninį pasaulį, kuriame svarbią vietą užėmė, be abejo, Paryžius. Šiame mieste išryškėjo dabar daugeliui atpažįstamas Vytauto Kasiulio braižas. Solidi kolekcija, eksponuojama muziejaus salėse, leis panirti į gaivališkas, aštrių spalvų, gyvų kompozicijų dailininko vizijas. Spalvinga kelionė po Vytauto Kasiulio kūrybą Jūsų laukia čia: http://turai.limis.lt/kasiulis-lt/ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM) ir partneriams įgyvendinant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo, naujų el. paslaugų kūrimo projektą „Virtualus…
2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Vilniaus paveikslų galerijoje
Virtualus turas pristato Vilniaus paveikslų galerijos ekspoziciją, kurios jau nebepamatysite. Šiuo metu nuolatinė ekspozicija yra atnaujinama ir lankymui dalis planuojama atverti 2024 m. Iki tol kviečiame lankytis kitose puikiose VPG parodose. Pagrindinė galerijos ekspozicija chronologine seka supažindina su Lietuvos daile nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meną reprezentuoja portretai, tapyti vietinių ir iš svetur atvykusių meistrų. Plačiai galerijoje pristatoma Vilniaus meno mokyklos (1793–1832 m. Vilniaus universitete veikusių dailės katedrų) profesorių ir auklėtinių kūryba. Ne mažiau išsami XIX a. II pusės dailininkų, po Vilniaus universiteto uždarymo dailės mokslų siekusių Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos dailės mokyklose, kūrinių…
2020 m. lapkričio 19 d.
Virtualus turas Laikrodžių muziejuje
Kviečiame pakeliauti laiko labirintais virtualiame ture po Laikrodžių muziejų. Vedami žaismingo gido pasakojimo, sužinosite, kaip saulė, vanduo, net ugnis gelbsti matuojant laiką, kokie laiko skaičiavimo įrengimai nuo seniausių laikų lydi žmogų jo gyvenimo kelionėje. Paprastus, primityvius prietaisus ekspozicijose keičia sudėtingesni mechanizmai – XIII a. pabaigoje atsiradę mechaniniai laikrodžiai. Tai buvo tikra laiko skaičiavimo prietaisų revoliucija! Mechaninių laikrodžių pavyzdžiai sudaro didžiausią muziejaus kolekcijos dalį. XIX–XX a. mokslo ir technikos pažanga neaplenkė ir laikrodžių – išrasti tikslūs sekundometrai, chronometrai, elektromechaniniai, elektroniniai, kvarciniai, kvantinai prietaisai. Greta tiesioginės laiko matavimo funkcijos apžvelgiama ir laikrodžio kaip meno kūrinio, interjero puošmenos ar asmens aksesuaro paskirtis. Žymūs…
2020 m. lapkričio 17 d.
Vieno kūrinio istorija
Parodos „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“ simboliu tapo vienas žymiausių dailininko kūrinių – kompozicija „Milda“. Pirmąjį paveikslą dailininkas nutapė 1890 m. Varšuvoje. Tuomet K. Alchimavičius buvo jau gerai žinomas Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetų tapytojas, paveikslų „Margirio mirtis“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Mykolo Glinskio mirtis kalėjime“, „Gedimino laidotuvės“ autorius. Tapydamas „Mildą“ dailininkas rėmėsi Juozapo Ignoto Kraševskio poemos „Vitolio rauda“ pasakojimu apie meilės deivės Mildos ir lietuvio žvejo Ramojaus meilę, juos užgriuvusią Perkūno rūstybę, tragišką Ramojaus žūtį ir Mildos pabėgimą. K. Alchimavičius pavaizdavo bausmės momentą, J. I. Kraševskio poemoje aprašytą taip: Perkūnas pasipurtė, sudundėjo padangė, Ir rytų…
2020 m. lapkričio 14 d.
Susikurkime šviestuvą ilgiems vakarams – edukacija visai šeimai
Trumpėja dienos ir vis ilgėja vakarai. Taigi, šiandieną pasidarykime šviestuvo gaubtą, lengvą ir nedūžtantį, plačiai pritaikomą – jį su tėčio pagalba galėsite pritaisyti ir svetainėje prie universalaus elektros lemputės lizdo ar pakabinti ant Kalėdų eglutės, prieš tai į jį įtaisę nešiojamą kišeninį žibintuvėlį. Ko mums reikės? Vieno balionėlio (apsidrausdami geriau įsigykite kelis). Lipalo arba taip vadinamųjų PVA klijų. Bent 150 metrų siūlų (gali būti medvilniniai, vilnoniai, lininiai, kanapiniai ar akriliniai). Didelio teptuko (gali būti ir statybinis). Vienkartinės lėkštės. Eiga: Prisipūskite balioną ir gerai jį užriškite, kad neišeitų oras. Pasiruoškite siūlų ritinius, kad siūlas laisvai išsivyniotų. Į vienkartinę lėkštelę įsipilkite klijų.…
2020 m. lapkričio 12 d.
Vieno kūrinio istorija
Italų tapytojas Lodovikas Liparinis (Lodovico Lipparini) 1800 m. gimė Bolonijoje. 1822 m. persikėlė į Veneciją, ten mokėsi pas neoklasicizmo stiliaus atstovą, istorinių ir religinių paveikslų tapytoją Teodorą Matejinį, vedė savo mokytojo dukterį Aną. 1831 m. L. Liparinis tapo Venecijos dailės akademijos piešimo profesoriumi, o 1848 m. buvo paskirtas tos pačios akademijos tapybos profesoriumi. L. Liparinis buvo produktyvus dailininkas – istorinių kompozicijų tapytojas ir populiarus portretistas. Tarp jo klientų buvo Napoleono sesuo Elisa, daug Venecijos aristokratijos ir buržuazijos atstovų. Dailininko žmona Ana Matejini taip pat buvo profesionali dailininkė, peizažų tapytoja. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomame paveiksle L. Liparinis pavaizdavo bakchantę –…
2020 m. lapkričio 8 d.
Vieno kūrinio istorija
Katalikų bažnyčioje ypatinga pagarba ir išskirtinis dėmesys yra rodomi Švč. Mergelei Marijai. Su Marijos kultu plito ir tikėjimas, kad Marija, kurią Dievas pasirinko savo Sūnaus ir žmonijos Išganytojo Motina, buvo apdovanota ypatinga privilegija – „malonės pilnatve“. Benediktinų ir pranciškonų vienuoliai plėtojo mokymą apie Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą (lot. Immaculata Conceptio), pagal kurį Marija jau gimimo momentu buvo išvaduota nuo gimtosios nuodėmės, kurią dėl Adomo ir Ievos nuopuolio paveldi visi žmonės. Nuo XIII a. pranciškonų vienuolynuose vykdavo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, XVII a. pradėtos minėti visoje Katalikų bažnyčioje, o 1708 m. tapusios privaloma švente. 1854 m. gruodžio 8 d. popiežius…
2020 m. spalio 24 d.
Vieno kūrinio istorija. Pieter Danckers de Rij. Švedijos karaliaus Jono III portretas
Pieteris Danckersas de Rij buvo olandų dailininkas, kilęs iš žinomos tapytojų giminės. Apie 1640 m. jis atvyko į Abiejų Tautų Respubliką, dirbo Varšuvoje, Gdanske, Vilniuje, buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero Vazos dvaro tapytojas ir architektas. Mirė Rūdninkuose prie Vilniaus, sužeistas girioje jį užpuolusių plėšikų. Pasakojama, kad prieš mirtį dailininkas spėjo nupiešti užpuolikų portretus, padėjusius juos sugauti. P. Danckersas tapė daugiausia portretus, sukūrė daug Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir jų šeimos narių, su karaliaus dvaru artimus ryšius palaikiusių didikų portretų. 1640–1643 m. Varšuvos karališkosios pilies Marmuro kambariui jis nutapė 22 portretus, vaizdavusius Vladislovo Vazos…
2020 m. spalio 24 d.
Po Italijos saule. II tomas. Leidinio ištraukos
Paroda „Po Italijos saule. XVIII a.–XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkų kūryba“ Vilniaus paveikslų galerijoje vyko 2017 m. gruodžio 1 d.—2018 m. rugpjūčio 19 d. Jos proga buvo išleistas išsamus dviejų dalių leidinys. Dalinamės ištraukomis iš antrosios leidinio dalies. Svetimšalio žvilgsniu Iš šiaurietiškos Lietuvos į šilumos ir saulės nestokojančią Italiją atvykusio dailininko akis ir ranka skubėjo fiksuoti visa, kas buvo neįprasta užsieniečio žvilgsniui ir siejosi su šios Pietų šalies savitumu – nuo augalijos, kaimo peizažų ir darbų iki kalnų ar pajūrio miestelių, jų gyventojų tipažų bei kasdienio gyvenimo scenų. Agavos, kiparisai, vynuogės ir glicinijos, asiliukai ir baltos, į buivoles panašios…
2020 m. spalio 24 d.
Po Italijos saule. I tomas. Leidinio ištraukos
Paroda „Po Italijos saule. XVIII a.–XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkų kūryba“ Vilniaus paveikslų galerijoje vyko 2017 m. gruodžio 1 d.—2018 m. rugpjūčio 19 d. Jos proga buvo išleistas išsamus dviejų dalių leidinys tuo pačiu pavadinimu. Dalinamės vienos iš knygos sudarytojų, dailėtyrininkės, muziejininkės Dalios Tarandaitės parengtomis ištraukomis iš pirmosios leidinio dalies. [caption id="attachment_36236" align="alignleft" width="300"] Simonas Čechavičius. Marija su miegančiu Kūdikiu. LNDM[/caption] Romos laikotarpis Simono Čechavičiaus biografijoje Nuo XVI a. pabaigos Roma tapo Europos meninio gyvenimo centru. Dailininkai iš viso pasaulio vyko į Romą, norėdami mokytis pas geriausius italų dailininkus, pamatyti žymiausius šios šalies dailės ir architektūros paminklus. XVII–XVIII a.…
2020 m. spalio 24 d.
Tyrimai ir restauravimas. Simonas Čechavičius. Šv. Kotrynos sužadėtuvės
„Šv. Kotrynos sužadėtuvės“ – vienas iš trylikos kūrinių, kuriuos Simonas Čechavičius nutapė Vilniaus Šv. Kotrynos benediktinių bažnyčiai. Šiame Didžiojo altoriaus paveiksle vaizduojama šv. Kotrynos Aleksandrietės regėtoji vizija – jos sužadėtuvės su Kristumi. Apie 1838 m. paveikslą restauravo Martynas Januševičius (1780–minimas iki 1842). Apie tai rašė Vilniaus universiteto profesorius Michalas Homolickis (1791–1861): „Nuostabioje Benediktinių bažnyčioje centriniame altoriuje yra puikus Čechavičiaus nutapytas Šv. Kotrynos paveikslas, kuris vienoje vietoje, globėjos [Šv. Kotrynos] drabužio draperijoje, praplėštas arba pradegintas žvakės, o apie 1838 metus paveikslas pataisytas ir atnaujintas gero dailininko (žinovai ir patys dailininkai pripažįsta garsaus senų ir sugadintų paveikslų restauratoriaus p. Januševičiaus darbą)“ [1].…
