III aukšto ekspozicijos | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

III aukšto ekspozicijos

III aukštas, XX ekspozicijos salė

Vincento Smakausko, Valentino Vankavičiaus kūriniai

← XIX ekspozicijos salė | XXI ekspozicijos salė →

Nuo 1829 m. iki 1832 m., kuomet buvo uždarytas Vilniaus universitetas, Jono Rustemo adjunktas Piešimo ir tapybos katedroje buvo jo mokinys Vincentas Smakauskas (1797–1876). Iki paskyrimo eiti šias pareigas, dailininkas, gavęs Vilniaus universiteto stipendiją, stažavosi Peterburgo dailės akademijoje (1823–1829). V. Smakauskas buvo įvairiapusis menininkas. Jis dirbo ne tik tapybos, bet ir skulptūros, grafikos srityse, buvo puikus piešėjas. Savo kūriniams dailininkas dažniausiai rinkosi siužetus iš Lietuvos istorijos bei jos tuomečių įvykių (pavyzdžiui, 1831 m. sukilimo tema), tapė batalines kompozicijas, buities scenas, portretus.

Romantinė portreto samprata ryški Valentino Vankavičiaus (1799–1842) kūryboje. Dar studijuodamas universitete, dailininkas piešė ir tapė savo bičiulį Adomą Mickevičių, kitus filomatus. 1825–1829 m., gavęs Vilniaus universiteto stipendiją, jis tobulinosi Imperatoriškojoje dailės akademijoje. Tuo metu nutapė garsiausią savo kūrinį – Adomo Mickevičiaus portretą Ajudago kalno fone (portreto eskizas eksponuojamas vienoje iš įvadinių salių). Grįžęs gyveno Malaja Slepianka dvarelyje netoli Minsko, dažnai aplankydavo gimines ir bičiulius Vilniuje.

V. Vankavičių pirmiausia domino moralinė žmogaus vertė, jo minčių ir jausmų pasaulis. Dailininko tapytų portretų kompozicijos išraiškingos, kiekviena drobė turi savą emocinį atspalvį, jai vienai būdingą nuotaiką.