planas

III aukštas, XV ekspozicijos salė

Pranciškaus Smuglevičiaus, Juozapo Peškos, Jono Damelio, Juozapo Oleškevičiaus kūriniai

← XIV ekspozicijos salė | XVI ekspozicijos salė →

 

Vilniaus universitete P. Smuglevičius sudarė pirmąsias piešimo ir tapybos mokymo programas. Jo asmenybė, pedagoginė veikla ir kūryba įkūnijo pilietiškumo, demokratiškumo, lygiagrečių gamtos bei kultūrinio palikimo studijų nuostatas, kurios išliko būdingos Vilniaus meno mokyklai per visą jos gyvavimo laikotarpį.

Šioje salėje greta P. Smuglevičiaus kūrinių eksponuojami žymiausių jo mokinių darbai. Santūrioje ir aiškioje jų meninėje formoje ryškūs švietėjiškojo klasicizmo atgarsiai. Juozapo Peškos (1769–1831) ir Jono Damelio (1780–1840) tapytuose reprezentaciniuose dvasininkų portretuose, nepaisant vaizdo oficialumo, juntamas dėmesys žmogui, jo asmeninėms savybėms. Naują, istorinei kompozicijai artimą religinio paveikslo supratimą matome J. Peškos drobėje „Šv. Stanislovo mirtis“. Juozapo Oleškevičiaus (1777–1830) paveiksle „Antiochas ir Stratonika“ labiau nei P. Smuglevičiaus pamokos jame juntama prancūzų akademinio klasicizmo įtaka.

Juozo Oleškevičiaus paveikslas vaizduoja Plutarcho istorijoje aprašytą epizodą. Jame pasakojama, kad Sirijos karaliaus Seleuko sūnus Antiochas (IV-III a. pr. Kr.) įsimylėjo savo pamotę Stratoniką. Kadangi jo meilė neturėjo ateities, iš sielvarto jis susirgo ir norėjo nusimarinti badu. Rūmų gydytojas išsiaiškino jaunuolio ligos priežastį ir apie ją pranešė tėvui. Seleukas kilniaširdiškai perleido sūnui gražiąją Stratoniką, kurią Antiochas netrukus vedė.

Paveiksle pavaizduotas ligos iškamuotas jaunasis Antiochas, sėdintis gydytojo ir tarnaitės draugėje ant gulto. Tėvas atveda ir jam perduoda Stratoniką, apsirengusią jaunosios drabužiais. Signuota apačioje ant suolelio briaunos: Józef Oleszkiewicz faciebata 1810.

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. (8 5) 212 0841, tel. (8 5) 212 4258
vytautas.balciunas@lndm.lt