Horst Skodlerrak (1920–2001). Didelis mažame

2022 m. gegužės 19 d. – rugsėjo 11 d.

Horst Skodlerrak. Miesto vaizdas. Apie 1953

H. Skodlerrako (1920–2001) paroda iš Rytprūsių krašto muziejaus (Liuneburgas, Vokietija) rinkinių tęsia prasmingą dviejų muziejų bendradarbiavimą. Jų rezultatas Prano Domšaičio galerijoje jau devintoji paroda, kurioje pristatomas Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto dailės paveldas. Parodų ciklo tradicija formavosi ne vienerius metus.

H. Skodlerrakas gimė Juknaičiuose (Šilutės apskr.) mokyklų tarėjo šeimoje, gyveno Šilutėje. Po studijų 1937–1939 m. Karaliaučiaus meno akademijoje dailininkas mokytojavo Kintų, Šilutės liaudies mokyklose, lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje. 1939 m. Tilžėje eksponuota jo pirmoji asmeninė paroda. 1940 m. jis buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Savo gimtojo krašto daugiau nebeaplankė. Liko tik prisiminimų vaizdai paveiksluose. Po Antrojo pasaulinio karo su šeima įsikūrė Šiaurės Vokietijoje (gyveno Bad Švartau, Brodtene, Travemiundėje). 1948 m. dailininkas savo kūrybą pristatė asmeninėje parodoje Hamburge. Pamažu tapo žinomas. 1954 m. laimėjo Šlėzvigo-Holšteino žemės jaunųjų dailininkų konkursą. Savo kūrinius eksponavo Vakarų Vokietijos miestuose. Dailininkas daug keliavo, kelionių tikslai buvo kūrybiniai. Ne kartą pabuvojo menininkų namuose Florencijoje, Romoje. Jo darbai buvo palankiai vertinami: 1975 m. jam suteiktas Loviso Korinto premijos garbės titulas. Premija buvo skiriama dailininkams, kurių kūryba susijusi su Rytų Prūsijos kultūra. Sunkiai susirgęs, atsidėjo tik kūrybiniam darbui. H. Skodlerrakas mirė 2001 m. Liubeke.

Parodoje eksponuojami 49 aliejiniai paveikslai, akvarelės, guašo, grafikos kūriniai, daugiausiai peizažų. Vyrauja Klaipėdos krašto vaizdai, Šiaurės Vokietijos miestai, miesteliai, jų apylinkės; kelionių Toskanoje, Amsterdame, Aleksandrijoje, Ispanijoje motyvai. Darbai nedidelio formato. H. Skodlerrakas, pasirinkęs tokį formatą, daugiausiai liedavo akvareles. Jo kūryba buvo veikiama naujojo daiktiškumo, abstrakcionizmo, siurrealizmo krypčių. Anot parodos kuratoriaus J. Barfodo: „Kiekvienas jo darbas visada prasidėdavo nuo smulkaus piešinio, spalva dažniausiai būdavo panaudojama jau antrajame tapybos etape. <…> Peizažai su namais, medžiais, žmonėmis, kelio ženklais ir kitais panašiais objektais dažniausiai būna kuklios išvaizdos ir primena gerai sukomponuotus natiurmortus. H. Skodlerrako natiurmorte pavieniai objektai yra didesni ir dažnai derinami su kraštovaizdžiu. Peizažuose ir natiurmortuose krenta į akis iškabos su užrašais, jų sutrumpinimais arba ir visais žodžiais. Klaipėdos krašto peizažuose dažnai vartojami ir lietuviški žodžiai.“