Eva Kubbos „Tarp horizontų“
2021 m. birželio 4 d. – rugpjūčio 1 d.
Iš Klaipėdos krašto kilusios Australijos lietuvių dailininkės Evos Kubbos kūrybos parodoje klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės unikalią galimybę susipažinti su Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui autorės padovanotos kūrinių kolekcijos dalimi. Parodoje eksponuojami įspūdingiausi 1961–2017 m. sukurti dailininkės darbai: akvarelės, grafikos lakštai, mišria technika sukurti paveikslai.
Australijoje pripažinimą pelniusi lietuvių menininkė E. Kubbos (gim. 1928) atsiskleidė daugiabriauniu talentu kaip tapytoja, grafikė, knygų iliustratorė. Jos kūrybai būdingas jautrus estetizmas praturtino tapybinę XX a. II pusės Australijos kraštovaizdžio tradiciją.
Ilgą E. Kubbos kūrybinį kelią žymi teminiai ir stilistiniai virsmai, neatsiejami nuo kūrėjos biografijos. Meninės karjeros pradžioje pokario Vokietijoje pasirinkusi grafiką, ji kūrė medžio ir linoraižinius. Šiuo laikotarpiu išryškėjo dailininkės polinkis į apibendrintas liaudies meno formas, archetipinius įvaizdžius, sekimas vokiečių ekspresionistų Karlo Schmidto-Rottluffo, Käthe Kollwitz, Franzo Marko, dailininkų grupės „Der Blaue Reiter“ kūryba. Grafikos kūriniams buvo būdinga aiški, struktūruota figūrinė kompozicija, linijinė raiška. Įgyta grafikės patirtis nulėmė tolesnę kūrybinę E. Kubbos karjerą.
7 dešimtmečio pradžioje įsitvirtinusi Australijos meno aplinkoje, E. Kubbos kardinaliai pakeitė savo meninius prioritetus – pasuko į akvarelinės tapybos sritį. Šiuo laikotarpiu ji išgyveno tikrą kūrybinį proveržį. Tokį kardinalų pokytį paskatino noras išsivaduoti iš varžančių apimčių, grafinio vaizdavimo būdo. „Pasijutau per daug apribota mažų formatų, įprastų raiškos priemonių, pajutau didelį norą išdrįsti būti didelė. Norėjau turėti daugiau laisvės saviraiškai“, – teigia autorė. Pirmąsias tapybos kompozicijas E. Kubbos sukūrė ant minkšto ofsetinio popieriaus dirbdama be molberto. Akvarelė jos paveikslams suteikė daugiau spontaniškumo, naujų greito veikimo galimybių. Šį jos pasirinkimą lėmė ir ilgamečio bičiulio bei mentoriaus Henriko Šalkausko autoritetas. Sutapus meniniams interesams, pora dalijosi bendra studija, kartu dalyvavo parodose, žavėjosi Niujorko mokyklos atstovų kūryba.
E. Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinį bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį. Nesiekdama dokumentiško tikslumo, autorė peizažams suteikia metaforiško, pirmapradžio intymumo. 1979 m. staiga mirus bičiuliui H. Šalkauskui, E. Kubbos tarsi iš naujo atrado kūrybos vertę. Jos kūrinių raiška tapo dar intymesnė, iliuzoriški kraštovaizdžiai spinduliavo dar intensyvesniu energijos užtaisu.
Dailininkė ir meno mecenatė E. Kubbos šiandien gyvena ir kuria Sidnėjuje. Tai jau ne pirmoji asmeninė jos kūrybos paroda Lietuvoje. 2018 m. jos darbai buvo eksponuojami LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (dab. – Lietuvos diasporos dailės muziejus). Paroda buvo skirta 90-ajam menininkės jubiliejui. 2019 m. paroda eksponuota Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
EVA GERTRŪDA KUBOSAITYTĖ-KUBBOS
Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos:
1928 m. vasario 8 d. gimė Šilutės apskr., Šilininkų k., šešis vaikus auginusioje šeimoje. Tėvas ūkininkavo, buvo baldų fabriko Kaukėnuose (dab. Jasnojė, RF Kaliningrado sr.) dailininkas. Eva pradinę mokyklą lankė gimtajame kaime, vėliau mokėsi Kaukėnų vidurinėje mokykloje.
1944 m. kartu su motina, jaunesniąja seserimi ir broliu pasitraukė į Vokietiją. Šeima apsigyveno Mitveidoje.
1946–1951 m. kaip stipendininkė mokėsi Taikomosios dailės mokykloje Rytų Berlyne. Pasirinkusi grafiką, kūrė medžio ir linoraižinio technikomis. Domėjosi litografija.
1952 m. brolio kvietimu drauge su seserimi iš Neapolio atvyko į Australiją, Melburną.
1952–1954 m. dirbo pagal Australijos vyriausybės imigrantų darbo sutartį įvairiose įmonėse, vėliau – vitrinų apipavidalintoja, dekoratore, vadovavo profesionalių fotografų komandai.
1952 m. mokėsi Karališkajame technologijų institute Melburne, Svinburno technikos koledže, ten studijavo technologijas ir vadybą.
1958 m. debiutavo antrojoje Australijos lietuvių dailininkų parodoje „Moomba“ festivalyje Melburne.
1960 m. įsikūrė Sidnėjuje. Dirbo komercinės reklamos srityje. Sidnėjuje sutiktas H. Šalkauskas, ilgainiui tapęs artimu bičiuliu ir mentoriumi, vyresniosios kartos lietuvių grafikas Vaclovas Ratas ir australas Laurie Thomas paskatino ją įsitraukti į aktyvų Sidnėjaus meno gyvenimą, dalyvauti parodose.
1956–1963 m. intensyviai kūrė, eksperimentavo linoraižinio, šilkografijos technikomis. Drauge su kolegomis lietuviais įsteigė Sidnėjaus grafikų draugiją.
1962 „Barry Stern“ galerijoje atidarė pirmąją asmeninę kūrybos parodą.
1963 m. priklausė Australijos akvarelės institutui. Atsisakė grafinės kūrybos, pasuko į tapybos sritį, susidomėjo akvarele, vėliau kūrė guašo, akrilo, mišriomis technikomis.
1979 m. mirus bičiuliui H. Šalkauskui, po netrumpos pauzės dailininkė iš naujo atrado intymumo nuspalvintą kūrybos džiaugsmą. Drauge su bičiulio motina Ona Šalkauskiene įsteigė vardinę Šalkausko premiją jauniems menininkams.
Kūrinius eksponavo daugelyje asmeninių ir grupinių parodų svarbiausiuose meno forumuose visame pasaulyje: Australijoje, Japonijoje, Malaizijoje, JAV, Europoje. Yra surengusi asmeninių parodų: Sidnėjuje (1962, 1991), Niukasle (1964), Adelaidėje (1968), Kanberoje (1969), Klivlande ir Tasmanijoje (1981).
Menininkės kūrinių turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Naujojo Pietų Velso galerija Sidnėjuje, Kvinslando meno muziejus, Niukaslo meno galerija, Mertz Fondas Niujorke, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privačios galerijos ir kolekcininkai Australijoje ir Lietuvoje. Jos kūryba ne kartą buvo įvertinta įvairiais traptautiniais apdovanojimais.
Po 1991 m. E. Kubbos ne kartą lankėsi Lietuvoje. 2016 m. Lietuvos dailės muziejui (dab. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) padovanojo draugo H. Šalkausko kūrinių kolekciją, o 2018 m. – savo darbų rinkinį.
Ilona Mažeikienė
Parodos koordinatorės Irena Dobrovolskaitė, Aurelija Malinauskaitė
Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele.
Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt
