Edukacinė parodos „Lygtis su nežinomaisiais: Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m.“ programa
Birželio 8 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Dailininko V. O. Virkau dienoraščio apie 1944–1952 metus DP stovyklose pristatymas. Dalyvaus knygos sudarytoja prof. dr. Dalia Kuizinienė, istorikė dr. Ilona Strumickienė, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
Vytauto Osvaldo Virkau knyga „Dienoraštis. 1944–1952“ (Sudarytoja ir įvadinio straipsnio autorė Dalia Kuizinienė.) Vilnius: Versus, 2023. Vytautas Osvaldas Virkau (1930–2017) – lietuvių grafikas, tapytojas, visuomenininkas, kurio gyvenimas yra paženklintas emigracija Vakarų Europoje, vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dailininko tapyba ir grafika yra abstrakčios stilistikos, dinamiška, joje dominuoja geometrizuotos formos, abstraktus peizažas, poparto elementai.
Knygoje skelbiamas V. O. Virkau dienoraštis apima 1944–1952 m. laikotarpį, jame nuosekliai ir detaliai yra fiksuojami pasitraukimas iš Lietuvos, gyvenimas Vokietijoje, išvykimas į Jungtines Amerikos Valstijas ir keleri gyvenimo šioje šalyje metai. Dienoraščio įrašai liudija svarbiausius jauno žmogaus (paauglio, vėliau studento) gyvenimo svetimoje aplinkoje išgyvenimus ir patirtis. Jaunojo Vytauto Osvaldo Virkau itin platūs interesai, skaitydami šią knygą matome ir daugelio tuo metu svetimoje aplinkoje gyvenusių lietuvių išgyvenimus, gimtinės praradimo jausmus, netektis, nežinomybę ir viltis nelengvai kuriantis svetimoje aplinkoje.
Spalio 5 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Vertėja Kristina Sprindžiūnaitė apie vokiečių pokario literatūrą „Tarp nostalgijos ir neapykantos“
Pokario vaizdavimas grožinėje literatūroje intriguoja pirmiausiai įsisąmonintais ir neįsisąmonintais konfliktais – turbūt labiau vidiniais nei išoriniais. Ankstyvojo ir vėlesnio pokario autorių, herojų ir siužetų apžvalga padės galbūt kitaip pamatyti gerai žinomus (Thomo Manno, Ericho Kästnerio, Ericho Marios Remarque‘o, Siegriedo Lenzo, grupės 47 etc.) vardus, atrasti dar nežinomus kūrinius ir užčiuopti pokario tematikos atgarsius šiuolaikinėje vokiečiakalbėje literatūroje.
Spalio 12 d., ketvirtadienį, 18.00 val. „Asmeninis žvilgsnis į vokiečių literatūrą: nuo pokario iki šių dienų“
Rašytojas, vertėjas ir eseistas Laurynas Katkus papasakos apie savo santykių su vokiečių literatūra istoriją: nuo moderniųjų klasikų, su Lietuva glaudžiai susijusio Johanneso Bobrowskio iki draugysčių su šiuolaikiniais vokiečių rašytojais.
Spalio 19 d., lapkričio 16 d., gruodžio 14 d. 18.00 val. Prof. dr. Ramintos Jurėnaitės trijų paskaitų apie Vokietijos dailę ciklas
Pirmoji paskaita „Vokietijos dailė nuo 1945 iki šiandien“
Pirmoje, įžanginėje, paskaitoje apžvelgiama Vokietijos dailė nuo 1945 iki šiandien. Pradedama nuo pokario pirmą dešimtmetį dominavusios abstrakčios tapybos iki 60-ųjų pradžioje į meno sceną įžengusių grupių „Zero“, „Kapitalistinis realizmas“ bei Joseph Beuys (1921–1986) akcijų ir „socialinės skulptūros“. Septyniasdešimtieji pristatomi neo-ekspresionistine tapyba.
Nuo 80-ųjų daugelis menininkų dirba keliose medijose, kas aktualu ir šiandien. Tai tokios menininkės kaip Katharina Fritsch (g. 1956), Rosemarie Trockel (g. 1952) ir menininkai Martin Honert (g. 1953) ir Gregor Schneider (g. 1969). Jų instaliacijose, skulptūrose, objektuose ir video – įtampa ir neapibrėžtumas tarp realybės bei inscenizacijos. Populiariausi šių dienų tapytojai renkasi skirtingus kelius. Neo Rauch (g. 1960) monumentaliose drobėse pasitelkia antrinės realybės paveikslus, o Katharina Grosse (g. 1961) kuria abstrakčią sieninę tapybą konkrečioms architektūrinėms erdvėms parodos laikotarpiu.
Antroji paskaita. „Gerhardas Richteris ir Sigmaras Polke“
Antroji paskaita skiriama pasaulinio pripažinimo sulaukusiems šiuolaikiniams vokiečių tapytojams Gerhardui Richteriui (g. 1932) ir Sigmarui Polkei (1941−2010). 1963 m. įkūrę grupę „Kapitalistinis realizmas“(vok. Kapitalistischer Realismus) kaip ironišką atsaką į „Socialistinį realizmą“ jie savitai interpretavo popmeną į tapybą perkeldami politines aktualijas ir kasdienines banalybes iš masinių medijų, fotografijų. Vėliau kiekvienas iš jų savaip keitė ir formavo šiuolaikinę tapybą. Richteris paraleliai kuria figūratyvinius ir abstrakčius paveikslus. Jo išraiškos priemonių arsenale: fotorealizmas, abtsraktus spontaniškas tapymo gestas kaip ir konceptualizmas. Polkė savo figūratyviniuose paveiksluose cituoja meno istoriją kaip ir ironiškai semiasi idėjų iš okultizmo ir ezoterikos sferų. Jis taip pat eksperimentavo su tapybos technikomis naudodamas skirtingus lakus ir jų pagalba išgaudamas veidrodinius ir drėgmės poveikio efektus.
Trečioji paskaita „Tarptautinio pripažinimo sulaukę moterys menininkės Hanne Darboven, Rebecca Horn, Katharina Fritsch ir Rosemarie Trockel“
Šešiasdešimtaisiais ir septyniasdešimtaisiais išskirtinio dėmesio meniniame Vokietijos gyvenime susilaukė Hanne Darboven (1941–2009) ir Rebecca Horn (g. 1944). Hanne Darboven – viena iš konceptualaus meno pradininkių išgarsėjo kaip skaičiuojančio laiką „Rašymo meno” (vok. Schreibkunst) kūrėja. Poetiška performansų kūrėja ir skulptorė Rebecca Horn konstravo mechanines skulptūras ir instrumentus žmogaus kūnui. Venecijos bienalės žvaigždės – Katharina Fritsch (g. 1956) ir Rosemarie Trockel (g. 1952) kuria provokatyvius simbolius pasitelkdamos pačias įvairiausias medijas. Jų kūriniai balansuoja tarp realybės ir inscenizacijos, tapybos ir objektų meno.
Visi renginiai nemokami, be registracijos.
A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. (8 5) 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt
