Vido Pinkevičiaus (1949–2012) tapybos paroda „Dvidešimtajam amžiui baigiantis“

2016 m. vasario 4 – kovo 26 d.

lauzai_bokstuose — Vidas Pinkevičius. Laužai bokštuose. 1999

Vidas Pinkevičius gimė 1949 m. lapkričio 9 d. Gruzdžių miestelyje, Šiaulių rajone. 1968–1973 m. studijavo freską-mozaiką Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1973 m. atvyko gyventi į Klaipėdą, iki mirties dėstė tapybą Adomo Brako dailės mokykloje. Dirbo monumentaliosios ir molbertinės tapybos srityse, surengė per 40 personalinių parodų, jo darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai ir privatūs asmenys, JAV, Olandijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių kolekcininkai.

V. Pinkevičiaus kūrybos palikimą, kurį šiandien saugo dailininko našlė, grafikė Felicija Kačenauskaitė-Pinkevičienė, sudaro šimtai drobių, piešinių ir eskizų. Buvęs vienu ryškiausių Klaipėdos menininkų, jis pasižymėjo neįtikėtinu darbštumu. Apie 2009 m. viename interviu dailininkas sakė: „Menotyrininkai, kurie labai mėgsta viską sudėlioti į stalčiukus, priskiria mane ekspresionistams. Galbūt, bet yra šiek tiek siurrealizmo. Man labai patinka Nyderlandų siurrealistai, Boschas. Ir iš gyvenimo pajautų tai ateina. Nesu visa apmąstantis, labiau pasineriu į neišvengiamą būseną.“

Parodoje „Dvidešimtajam amžiui baigiantis“ eksponuojami paveikslai, nutapyti paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Šis laikotarpis dažnai vadinamas geriausiu V. Pinkevičiaus kūrybos periodu. Žvelgiant į paveikslus, atrodo neįmanoma išnarplioti tų tankiai „suaustų“ potėpių, dinamiškų linijų raizginių. Ekspresyvi, net drastiška formų ir spalvinių derinių požiūriu V. Pinkevičiaus tapyba – paveikslai bibliniais motyvais, kasdienio gyvenimo vaizdai, kraštovaizdžiai – kalba apie žmogaus būtį, kurioje greta vienatvės, kančios visada yra viltis ir tikėjimas.