Iki Antrojo pasaulinio karo tarp Kardinalijos rūmų (dabar – Pilies g. 23) iki Švarco gatvės stovėjo 7 namai. Manoma, kad ankstyviausių mūrinių namų šioje vietoje būta XV–XVI a. Nuo senų laikų juos valdė Vilniaus diduomenė – valstybės ir magistrato pareigūnai, turtingi pirkliai, bažnyčios hierarchai ir vienuolijos. Gyvoje miesto vietoje, kur kirtosi judrios gatvės, klestėjo prekyba, amatai, verslas. Name Didžiosios ir Švarco gatvių kampe nuo 1787 m. daugiau kaip šimtmetį veikė viena garsiausių Vilniuje italų Fiorentinių šeimos galanterijos parduotuvė, savininkai gyveno tame pačiame name. Nuo 1853 m. iki sovietų okupacijos viename iš šioje vietoje buvusių namų veikė žymaus leidėjo Józefo Zawadzkio knygynas. Jame buvo ne tik prekiaujama knygomis, bet veikė ir skaitykla, muzikos instrumentų parduotuvė, vėliau perkelta ir leidykla. Joje išleista daugybė populiarių knygų, tarp jų – viena pirmųjų Lietuvoje kulinarinių knygų Lietuvos virėja (Kucharka Litewska 1854, lietuvių kalba 1907), kurios autorė – J. Zawadzkio marti Wyncentyna Zawadzka. Kvartalo namai itin smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokariu daugiau kaip dešimt metų šioje vietoje stovėjo netvarkomi griuvėsiai. Namai buvo galutinai nugriauti 6 dešimtmečio pabaigoje, sklypas išvalytas. Jame įrengtas skveras su fontanu, dabar vadinamas Konstantino Sirvydo vardu, o vilniečių dėl Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto kaimynystės – Prancūzparkiu.