Šioje vietoje stovėjęs namas minimas 1558 m. Žygimanto Augusto privilegijoje kaip vaistininko Mikalojaus namas: manoma, kad šiame pastate iki XVIII a. veikė viena seniausių Vilniaus vaistinių. XVII a. čia taip pat veikė smuklė, bravoras, kiemo korpuse patalpas dirbtuvėms nuomojosi amatininkai. Nuo XVII a. vidurio namą valdė vienuolijos – iš pradžių dominikonai, vėliau pastatą su jais dalijosi Laterano reguliarieji kanauninkai. XVIII a. pab. nugyventą ir prastos būklės namą nusipirko Vilniaus pirklys Frydrichas Frolandas, jo rūpesčiu pastatas rekonstruotas, korpusui prie gatvės užstatytas trečias aukštas. Kitą šimtmetį namo šeimininkai keitėsi, jo patalpos ir toliau buvo nuomojamos miestiečiams. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje namas sugriautas, griuvėsiai išvalyti, o sklypas iki pat Šv. Nikolajaus cerkvės beveik 50 metų stovėjo tuščias. Tik XX a. pab., atstatant gretimus Radvilų rūmus, šioje vietoje buvo pastatytas buvusio pastato vaizdą imituojantis gyvenamasis namas.