Namas šioje vietoje pirmąkąrt minimas 1614 m., kai jį iš ankstesnio šeimininko įsigijo Švč. Trejybės špitolė. Ji namą nuomojo miestiečiams, gautas pajamas naudojo špitolės išlaikymui. XVII a. vid. pastatas smarkiai nukentėjo per karą su Maskva, buvo suremontuotas. XVIII a. name gyveno daugiausia miesto magistrato valdininkai. XVIII a. pab. namą nuomojosi ir krautuvę jame laikė Vilniaus burmistras Viktoras Domanskis. XIX a. pr. pastatas jo rūpesčiu remontuotas ir išplėstas. XIX a. pab. namas dar sykį rekonstruotas: užstatytas trečias aukštas, nugriovus gretimus statinius iškirsti langai pietiniame fasade, fasade prie gatvės įrengtas balkonas. Name buvo prekiaujama kailiais, parfumerija, juvelyrika, veikė kirpykla. Po Antrojo pasaulinio karo atstatant pastatą išsaugotas jo fasadas, tačiau pakeistas patalpų planas. Sovietmečiu šiame ir gretimame name (dabar – Didžioji g. 32A) veikė poliklinika. Atkūrus nepriklausomybę, pastate įsikūrė įvairios įstaigos, pirmame aukšte – parduotuvės ir kavinės.