Fotografas – Tomas Kapočius
Didžioji g. 28. 2019
Lietuvos dailės muziejus
Namas, vadinamas Didžiąja gildija, XVI a., kaip ir Mažoji gildija, priklausė pirkliui Lukai Mamoničiui. 1606 m. jis pastatą pardavė ir iki XVIII a. vid. jo atskiros dalys priklausė skirtingiems savininkams. Pastate buvo įrengti sandėliai, veikė parduotuvės, smuklės, bravoras, amatininkų dirbtuvės. XIX a. pab.–XX a. pr. name ateljė buvo įsirengęs fotografas Adolfas Struniewiczius. Paskutiniuosius gyvenimo metus šiame name praleido Vilniaus architektūrą fiksavęs dailininkas Juozapas Kamarauskas. Per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjęs pastatas buvo nugriautas, jo vietoje 1975 m. pastatytas šiuolaikinės architektūros pastatas (architektas Gediminas Baravykas). Jame netrukus atidarytas kino teatras „Maskva“, po nepriklausomybės atkūrimo pavadintas „Helios“. Kino teatras veikė iki 2000 m.
JUOZAPAS KAMARAUSKAS (1874–1946)
Dailininkas, architektas, inžinierius. 1892–1897 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, Centrinėje barono Aleksandro Štiglico techninio piešimo mokykloje ir Imperatoriškojoje dailės akademijoje Sankt Peterburge. 1897–1922 m. tarnavo inžinieriumi įvairiose statybos įstaigose. 1922 m. grįžęs į Vilnių restauravo ir kopijavo paveikslus, rengė statybų projektus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, piešė plakatus, projektavo pašto ženklus, banknotus. Nuo 1939 m. dirbo inžinieriumi architektu, paminklų apsaugos inspektoriumi, bendradarbiavo su švietimo ir kultūros įstaigomis. Nuo 1943 m. iki mirties gyveno vadinamajame Didžiosios gildijos name Didžiojoje gatvėje (dabar – Didžioji g. 28). Piešė Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų ir kitų pilių, miestų ir miestelių panoramas, architektūros paminklus. Dailininko paveldą sudaro apie 4000 grafikos ir tapybos kūrinių. Vienas svarbesnių darbų yra 1944–1945 m. atlikti Vilniaus senamiesčio 40 gatvių išklotinių brėžiniai ir piešiniai.