Namą siauru fasadu įsiterpusį į gatvės užstatymą sudaro du prie gatvės ir kieme esantys korpusai. XVI a. šioje vietoje stovėjo mūrinis namas, liko sienų ir frontonų fragmentai. Nuo XVII a. pr. judrioje miesto vietoje, kur buvo palankios sąlygos prekybai vystyti, stovintį namą daugiausia valdė pirkliai. Viršutiniai jo aukštai buvo gyvenami, apačioje veikė parduotuvės. XVIII a. vid. sudegė, atstatant išplėstas. Iš aplinkinių namų pastatas išsiskiria barokui būdingu laiptuotu stogu. XX a. pr. pastatas sujungtas su gretimu Mažąja Gildija vadinamu namu (dabar – Didžioji g. 26). Sovietmečiu čia buvo butai ir prekybinės patalpos. 1984–1985 m. atlikta šio ir Mažosios Gildijos pastatų kapitalinė rekonstrukcija. Po nepriklausomybės atkūrimo iš pradžių čia ketinta įkurti Vilniaus miesto muziejų, bet 1993 m. nutarta skirti pastatus išeivijos dailininko, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio Lietuvai dovanotai kolekcijai eksponuoti – čia įkurtas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Kazio Varnelio namai-muziejus.