Didžioji g. 18

Fotografas – Tomas Kapočius
Didžioji g. 18. 2019
Lietuvos dailės muziejus

Pastato dabartinių Didžiosios ir Savičiaus gatvių kampe būta jau XVI a. 1569 m. namas minimas Žygimanto Augusto privilegijoje, atleidžiančioje jį nuo svečių apgyvendinimo prievolės. Tuo metu namas priklausė Švč. Trejybės špitolei. XVII–XVIII a. pastatas ne kartą degė, po gaisrų buvo atstatomas ir praplečiamas. XIX a. pradžioje tai jau buvo didelis namas, kurio korpusai iš visų pusių supo erdvų kiemą. Dalis patalpų buvo nuomojamos amatininkams, pirmame aukšte veikė maisto prekių, tabako, vyno parduotuvės. XIX a. vid. namas atiteko bankininkui Aleksandrui Geimanui. Jo iniciatyva 1890 m. pastatas rekonstruotas istorizmo stiliumi pagal architekto Vincento Gorskio projektą: korpusai paukštinti, jo kampą papuošė erkeris. Po A. Geimano mirties jo našlė pastatą pardavė Šiaurės bankui, vėliau inkorportuotam į vieną didžiausių Rusijos imperijoje Rusijos-Azijos banką. Pritaikant banko poreikiams, XX a. pr. pastatas rekonstruotas pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Bankas jame buvo iki 1918 m. 1920 m. name įsikūrė kino teatras „Eden“, vėliau veikęs pavadinimais „Sport“, „Stylowy“, „Adrija“, nuo 1950 m. – „Spalis“. Pirmame aukšte buvo drabužių parduotuvė. Po nepriklausomybės atkūrimo kino teatrui grąžintas ikikarinis „Adrijos“ pavadinimas, tačiau 1993 m. jis uždarytas, pastatas perduotas „Šiaurės Atėnų“ teatrui. Po kelerių metų apleistam pastatui atliktas kapitalinis remontas, jame beveik du dešimtmečius veikė bankas.


Didžioji g. 18