Pirmasis namas šioje vietoje pastatytas XVI a. antroje pusėje tarp dviejų jau anksčiau stovėjusių namų. Tuomet jis buvęs gotiškas, dviaukštis, sudarytas iš dviejų korpusų. 1636 m. karaliaus Vladislovo IV privilegija namas atleistas nuo svečių apgyvendinimo prievolės ir paskirtas mažosios Metrikos archyvui bei kanceliarijai. Per 1655 m. karą su Maskva apgriautas, vėliau atstatytas ir praplėstas, XVII–XVIII a. sandūroje rekonstruotas. Pirmame namo aukšte veikė parduotuvės, kieme stovėjo alaus darykla ir ūkiniai pastatai. Per XVIII a. vidurio gaisrus smarkiai nukentėjusį pastatą atstatė jį nupirkęs karališkasis sekretorius, Vilniaus burmistras Jonas Kostrovičius. XVIII a. pab. ant korpuso prie gatvės, o XIX a. ant kiemo korpusų užstatyti tretieji aukštai. Kiemo korpusai pailginti, pakeistas vidaus patalpų planas. XIX a. pab. vykusios rekonstrukcijos metu abipus siauro kiemo esantys korpusai antrame aukšte sujungti galerija-tilteliu. Sovietmečiu name įrengti butai, pirmame aukšte veikė vaikiškos avalynės parduotuvė, jos vietoje atkūrus nepriklausomybę įsikūrė vaistinė. Nuo 1992 m. name gyveno į Lietuvą grįžęs poetas Kazys Bradūnas, nuo 1998 m. – poetė Birutė Pūkelevičiūtė.