XVI a. pr. šioje vietoje stovėjęs namas priklausė didikams Goštautams. Paskutinysis pastatą valdęs šios giminės atstovas Stanislovas Goštautas – pirmasis Barboros Radvilaitės vyras. Po jo mirties valda atiteko valstybei, o vėliau perėjo Radviloms – ją 1558 m. nusipirko Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis. Reformatas Radvila čia pastatė kalvinų koplyčią, veikusią iki jo sūnų perėjimo į katalikybę 1574 m., bet dar stovėjusią ir XIX a. vid., o vėliau sunaikintą per rekonstrukciją. Radviloms rūmai priklausė iki XIX a. pr., 1804 m. juos įsigijo Vilniaus universitetas, 1805 m. čia atidarytos universiteto klinikos, kurioms vadovavo profesorius Josephas Frankas. Franko rūpesčiu klinikos buvo nuolat remontuojamos, įrengtas patologijos kabinetas, Vakcinacijos institutas bei Motinystės institutas, teikęs pagalbą neturtingoms gimdyvėms. 1812 m. pastatas paverstas prancūzų kareivių karo ligonine ir apniokotas. Kalbėta, kad badaujantys kariai tuomet net suvalgę patologijos kabineto preparatus. 1831 m. klinikos iškeltos, patalpos išnuomotos, jose įrengti butai. 1865 m. rekonstruojant šalia esančią cerkvę, dalis pastato buvo nugriauta. XX a. pr. nauji savininkai pirkliai broliai Cholemai atliko rekonstrukciją, namo korpusams užstatytas trečias aukštas. Name veikė parduotuvės, fotografo Iciko Chonovičiaus ateljė. 1907 m. viename iš kiemo korpusų atidarytas pirmasis Vilniuje stacionarus kino teatras „Iliuzija“ (3 dešimtmetyje veikęs pavadinimais „Stella“ ir „Wanda“). Per Antrąjį pasaulinį karą korpusas prie Didžiosios g. buvo sugriautas, atstatytas 1999 m.

MIKALOJUS RADVILA JUODASIS (1515–1565)
Vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių XVI a. vid. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, jos valstybinės nepriklausomybės gynėjas, vienas žymiausių reformacijos LDK veikėjų. Lavinosi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo dvare Krokuvoje. 1544–1565 m. – Lietuvos didysis maršalka, 1550–1565 m. – Lietuvos didysis kancleris, 1551–1565 m. – Vilniaus vaivada. 1547 m. išsirūpino Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą savo ir visai Radvilų giminei. Nuo 1553 m. itin nusipelnė skleidžiant ir stiprinant reformaciją LDK, susirašinėjo su Jeanu Calvinu, tapo evangelikų reformatų globėju. Savo valdoje Didžiojoje gatvėje (dabar – Didžioji g. 10) įsteigė evangelikų reformatų koplyčią ir mokyklą. 1557 m. Vilniuje sukvietė pirmąjį evangelikų sinodą, padėjusį pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei.