Didybė mažume. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra

2026 m. sausio 30 d. – balandžio 20 d.

Japonų meno kūriniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive (Ukraina) atspindi Edo arba Tokugavų laikotarpio (1603–1868) samurajų luomo materialųjį pasaulį. Šiai parodai Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje iš daugiau nei septynių šimtų kolekcijos eksponatų buvo atrinkti tie, kurie geriausiai reprezentuoja kardų puošybos meną, medžio raižinių kūrimo subtilybes bei miniatiūrinių skulptūrinių formų atlikimo virtuoziškumą.

 

Samurajai – ypatingas Japonijos karinis luomas, savo dorybėmis panašus į Europos riterius. Jie atspindėjo juos suformavusios epochos vertybes ir idealus. Žodis „samurajus“ reiškia „tą, kuris tarnauja kitam“, jie taip pat buvo vadinami buši, arba kariais. Kilmingų karių sluoksnis ikimoderniojoje Japonijoje susiformavo tankiausiai apgyvendintose šalies provincijose X a. pradžioje, o vėliau tapo jėga, valdžiusia šalį nuo XII a. iki Meidži restauracijos 1868 metais. Pagrindinė samurajų atsiradimo priežastis buvo Kioto centrinės valdžios, kurią kontroliavo imperatoriaus dvariškiai, nuosmukis. Samurajai tapo įgaliotaisiais pareigūnais, atsakingais už provincijų valdymą, pirmiausia privačiose dvariškių valdose, vadinamose šoen, bei religinėse institucijose. Samurajų luomui dažniausiai vadovaudavo imperatoriškosios šeimos palikuonys.

 

Eksponatų rinkinys atspindi japoniškąją koncepciją „didybė mažume“, kai miniatiūriniame daikte įkūnijami ištisi pasauliai – senosios Japonijos kultūros socialinis ir materialinis matmenys. Pirmiausia tai japoniškų kardų meninių elementų ir miniatiūrinių skulptūrų – necukių – kolekcija. Šaltieji ginklai, kaip neatsiejama japonų ginkluotės dalis, buvo glaudžiai susiję su bušido kodeksu – „kario keliu“, kurio ašis buvo kardo valdymo menas. Miestiečių pamėgtos necukės paplito kaip japonų vyrų, o vėliau ir moterų aprangos aksesuarai. Jos tarnavo kaip sagos, pakabukai ir atsvarai dėklams bei maišeliams, kabinamiems prie diržo. Vertingos miniatiūrinės skulptūros atliko ne tik funkcinį vaidmenį, bet ir pabrėžė savininko individualumą bei statusą. Grožis, tobulumas ir meistriškas atlikimas greitai pavertė jas geidžiamu kolekcionavimo objektu.

 

Ekspoziciją papildo japonų spalvotosios ksilografijos lakštai, reprezentuojantys populiariąją Edo laikotarpio Japonijos miestų kultūrą. Juose atgyja žymių karių figūros, epinių kūrinių herojai, taip pat samurajus įkūnijantys kabuki teatro aktoriai.

 

Spalvoti medžio raižiniai – reiškinys, užgimęs pačioje Japonijos širdyje, pirmiausia Edo mieste, ir klestėjęs nuo XVII iki XX amžiaus. Raižiniai, plačiai žinomi kaip ukijo-ė („laikino pasaulio vaizdai“), evoliucionavo nuo ankstyvųjų nespalvotų atvaizdų iki subtiliai rankomis spalvintų, o vėliau – iki prabangiai atspaustų daugiaspalvių lakštų.

 

Kuriant vieną raižinį dalyvaudavo dailininkas (idėjos ir vaizdo autorius), raižytojas, spaudėjas bei leidėjas, nuo kurio priklausė viso proceso finansavimas ir kontrolė – nuo siužeto aptarimo iki galutinio atspaudo išleidimo pardavimui.

 

Parodos eksponatai įtikinamai liudija, kaip kruopščiai Japonijos gyventojai puoselėjo net mažiausią būties elementą, persmelkiantį visus kasdienio gyvenimo lygmenis.

 

Dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė

Dr. Olha Novikova

 

Projekto vadovai:

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas

Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus generalinė direktorė Julija Vaganova

LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė

 

Kuratoriai ir koordinatoriai: Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Katerina Baranovska, Olha Hončarenko, Regina Makauskienė, Skaistis Mikulionis, Olha Novikova, Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas, Julijus Balčikonis, Julija Samailova, Anastasija Macelo

Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė

Dizaineriai: Marius Žalneravičius, Edita Namajūnienė

Projekcijos dizaineris Vladas Balsys

Vertėjai Džiulija Elena Fedirkienė, Ruslanas Skrobačas

Redaktorė Ieva Puluikienė

 

Organizatoriai:
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Kyjivo Bohdano ir Varvaros Chanenkų nacionalinis dailės muziejus

 

Generalinis rėmėjas Novalda stiklai

Didysis rėmėjas GlasLT

 

Rėmėjai:

UAB „AD Rem“, CLS „Brokerage Company“, UAB „Bunasta“, UAB „Nova Post Lithuania“, BTA

MecenatasLietuvos Respublikos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas

Restauratoriai: Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Rimvydas Derkintis, Paulius Zovė

 

Speciali padėka:

Ambasadorius Valdemaras Sarapinas

Ambasadorė Inga Stanytė-Toločkienė

Ambasadorė Olha Nikitchenko

Valdas Dovydėnas, Tadas Gečauskas, Rita Grochovskienė, Tomas Ivanauskas, Giedrius Jackūnas, Renata Kanarskaja, Romas Klapatauskas, Mirijana Kozak, Narimantas Savickas, Vladimiras Ševerdovas, Darius Zaura, Andrius Šulskis, Povilas Ruškus, Agata Voleiko, Serhij Burlačenko, Liubomyr Demjančiuk, Lesia Rožak, Andrij Černeha

 


Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų

Taip pat žiūrėkite

Parodos atidarymas

LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – samurajų didybė miniatiūrose